Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužę - rugsėjį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Kazimiero Barišausko juvelyrikos paroda „KB“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. birželio 17 d. iki rugpjūčio 21 d.

Paroda „Šventasis Florijonas – ugniagesių globėjas“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki liepos 31 d.

Archajinių amatų stovykla
Trakų pusiasalio pilies kieme
2017 liepos 11-30 d.

Senųjų amatų dienos
Trakų salos pilyje
2017 rugpjūčio 19-20 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Kortos žmonijos istorijoje

2016. 11. 30

Muziejus laikraštyje nr. 49 (466)

Ilgą laiką kortų kilme niekas rimtai nesidomėjo, tad šiandien jau sunku tiksliai pasakyti, kada ir kaip kortos atsirado. Manoma, kad kortų išradimo prioritetas priklauso Rytų tautoms – kinams ir indams. Viena versijų – kortos atsirado iš seno indų karių žaidimo keturiems žaidėjams, panašaus į šachmatus,  kai karo žygių sąlygomis buvo naudojamos įvairiaspalvės figūrėlės, kurios vėliau, kad būtų patogiau, buvo paverstos kortomis.

Pirmieji kortų pėdsakai aptinkami valdžios draudimuose (1376 m. Florencijoje). Ir vėliau tik bažnyčios bei vyriausybės draudimuose galima aptikti kortų plitimo geografijos pėdsakus. Viduramžiais buvo kovojama prieš įvairius azartinius žaidimus, taip pat ir prieš kortas. Žaidėjai būdavo persekiojami, baudžiami, o kortos naikinamos.  Beje, tai nestebina: viduramžiais buvo griežtai draudžiamas ir žaidimas kamuoliu – šiuolaikinio futbolo prototipas. Ilgainiui žmogaus noras žaisti nugalėjo ir įvairūs žaidimai, tarp jų ir kortomis buvo įteisinti.

Manoma, kad kortos atkeliavo į Europą XIV a. kartu su pirkliais ir misionieriais. Po gero šimtmečio Prancūzijoje, Vokietijoje jau buvo žinomas šiais laikais egzistuojantis kortų tipas. Iš pradžių kortas gamindavo dailininkai pagal bajorų ir didikų užsakymus. Jas piešdavo ant standaus popieriaus, kartono lapelių. Išmokus graviruoti medį, metalą, pradėtos gaminti klišės ir kortos imtos spausdinti serijiniu būdu. XV a. Vokietijoje kortų gamyba tapo savarankiška pramonės ir eksporto šaka. Dabar plačiai žinomos kortų gamyklos Altenburge, Turnhoute, Vienoje, Barselonoje. Pagal išlikusius senųjų kortų piešinius šiandien galima daug sužinoti apie tai, kaip gyveno žmonės viduramžiais, ką jie veikė, kaip rengėsi.

Į Lietuvą kortos galėjo atkeliauti iš Vokietijos per Lenkiją. Pirmas kortų paminėjimas Lenkijoje datuojamas 1452 m., kuomet Krokuvos universitete šis žaidimas buvo uždraustas. Yra žinoma, kad 1501 m. kelionės iš Silezijos į Krokuvą metu būsimasis Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1467–1548)  žaidė kortomis.  1507 m. pranciškonas Tomas Murneris (Thom Murner, 1475–1537) Krokuvoje išleido knygą „Logica Memorativa“, kurią iliustravo kortomis. Vieną ankstyvą užuominą apie kortas Lietuvoje aptinkame 1549 m. Mikalojaus Radvilos Juodojo laiške, kuriame didikas paniekinamai mini kortuotojus, besigviešiančius valstybinių pareigybių. Tik nuo XVIII a. kortų lošėjų persekiojimas  kiek sumažėjo.  XIX a. Vakarų Europoje ir Amerikoje paplito lošimo namai, kur šalia biliardo, ruletės, kauliukų buvo žaidžiama ir kortomis. Kai kurie kortų gamintojai mūsų dienomis specializuojasi gaminti kortas tik lošimo namams.

Ir vis dėlto žaidimas – ne vienintelė kortų paskirtis. Manoma, jau gilioje senovėje kortos buvo skirtos burti, ateičiai spėti. Ir šiais laikais plačiai naudojamos vadinamosios Taro kortos. Neturint partnerio, kortomis galima žaisti ir vienam. Kortų žaidimas vienam žaidėjui vadinamas pasiansu. Pasiansas – tai kortų dėliojimas tam tikra tvarka pagal nustatytas taisykles. Nemažai šių savotiškų galvosūkių yra gana sudėtingi ir sėkmingas jų baigimas dažnai reikalauja tikslaus loginio skaičiavimo bei kantrybės. Kortos patraukė ir iliuzionistų bei fokusininkų dėmesį. Kortų gamybos firmos šiandien gamina specialias kortas būrimui ar fokusams.

Tarpukario Lietuvoje kortas gamino Kauno „Spindulio“ akcinė bendrovė. Iki šiol yra žinomos šešios šios bendrovės spaustuvėje pagamintos kortų rūšys, (galbūt jų buvo ir daugiau?). Trakų istorijos muziejuje saugomos kelios tarpukario Lietuvoje pagamintos kortų malkos.

Muziejininkas Albinas Borisevičius