Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Tarp dinozaurų ir glamūro“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. kovo 24 d. iki gegužės 14 d.

Paskaitų ciklas
Viduramžių kultūros genezė: praeities paieškos ir atradimai
2017 sausio-balandžio mėn.

Naktis muziejuje
Trakų salos pilyje
2017 gegužės 19 d.

Viduramžių šventė
Trakų pusiasalio pilyje
2017 birželio 17-18 d.

Senųjų amatų dienos
Trakų salos pilyje
2017 rugpjūčio 19-20 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05 595,
aurelijus.balciunas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Vairuotojų pažymėjimai tarpukario Lietuvoje

2016. 12. 07

Muziejus laikraštyje nr. 50 (467)

Pirmasis automobilis užregistruotas Lietuvoje 1896 m. buvo Prancūzijoje pagamintas „Panhard et Levasseur 4CV“. Jis buvo pirktas Rusijos imperijos Susisiekimo ministerijos padalinio Šiauliuose reikmėms. Automobilių kainos buvo labai aukštos, tad 1913 m. Vilniuje buvo tik 16 asmeninių automobilių, o kituose miestuose ir miesteliuose –  vos po vieną ar kelis. Pirmasis autobusas Vilniuje pasirodė 1905 m., o reguliarūs tarpmiestiniai autobusų maršrutai atidaryti 1908 m. Tolesnę automobilizmo raidą Lietuvoje nutraukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, buvo perkami automobiliai kariuomenės reikmėms, tad  pirmaisiais vairuotojais arba tuomet vadinamais šoferiais  tapo kariškiai. Pirmoji  karinių vairuotojų laida išleista 1921 m. Lietuvos kariuomenėje 1920 metų pabaigoje buvo daugiau kaip 100 automobilių ir motociklų. Bėgant laikui ėmė daugėti ir privačių automobilių. Nepriklausomybės pradžioje valstybinės institucijos ir privatūs verslininkai įvairiais būdais įsigydavo naudotus sunkvežimius, autobusus, lengvuosius automobilius, juos remontuodavo ir pritaikydavo pagal poreikius. Dauguma automobilių, registruotų tarpukario Lietuvoje, buvo amerikietiški.

Didėjant automobilių skaičiui Lietuvoje priimami  įstatymai užtikrinantys tvarką krašto keliuose. Susisiekimo ministras 1920 m. patvirtino „Taisykles apie tvarką ir išlygas plentais ir susisiekimo vieškeliais mechanine jėga varomais vežimais žmonėms ir kroviniams vežti“. Tai buvo pirmasis  lietuviškas dokumentas – dabartinių Kelių eismo taisyklių pirmtakas. Netrukus, 1926 m. buvo priimta „Tarptautinė kelių transporto konvencija“, prie kurios prisijungė ir Lietuva. 1921 m. pirmą kartą visi automobiliai Lietuvoje buvo suregistruoti ir gavo valstybinius numerius. 1925 m. Kaune atidaryti pirmieji vieši vairuotojų kursai. 1929 m. sudaryta nuolatinė „Šoferiams egzaminuoti komisija“ prie Vidaus reikalų ministerijos. Būsimiems vairuotojams reikalavimai buvo ganėtinai griežti, reikalauta pažymos iš policijos, kurioje turėjo būti surašyti duomenys  apie teistumą. Bausti ir teisti asmenys beveik neturėjo galimybių tapti pilnateisiais vairuotojais. Teisė vairuoti buvo suteikiama penkeriems metams.                            

Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje saugomos kelios dešimtys tarpukario Lietuvos vairuotojų pažymėjimų. Šį kartą pristatome šoferio bilietą Nr. 241, išduotą Vasyliui Šerstovui, Kauno mieste 1925 m., leidžiantį jam važinėti visais lengvais ir krovinių automobiliais. Šiame dokumente yra ir „Automobiliais ir motociklėmis mieste važinėti privalomas nutarimas, priimtas Kauno miesto Tarybos 1923 m vasario 26 d.“ bei „Miesto valdybos taisyklės kvotimams ir registracijai šoferių“.  Kitas įdomus eksponatas – šoferio knygutė verslo reikalams Nr. 2517, išduota Mikui Dirsei 1933 m.,  leidžiant jam vairuoti visų rūšių autovežimius ir galiojanti iki 1938 m.

Muziejininkė Danutė Pavilionienė