Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Skrybėlių smeigtukai

2017. 01. 26

Muziejus laikraštyje Nr. 4 (474)

Visais amžiais savo vilkimus drabužius žmonės mėgo dabinti įvairiais aksesuarais – žmogaus „karūna“ dažnai buvo ne tik jo vešlių plaukų šukuosenos, bet ir įvairūs galvos apdangalai bei jų puošmenos. Skrybėlių smeigtukai atsirado ir ėmė sparčiai populiarėti Jungtinėje Karalystėje XVIII a. pab.–XIX a. pr., turėdami konkrečią funkcinę paskirtį – prilaikyti skrybėlaitę ant įmantrios, „daugiaaukštės“ šukuosenos. Vėliau juos imta naudoti vualiams, šydams, skrybėlių kaspinams ar dirbtinėms garbanoms prismeigti. Naudoti pavieniai ar poriniai skrybėlių smeigtukai. Gražiausia, dekoratyviausia smeigtuko dalis – jo galvutė, kuri dažnai buvo tikras juvelyro meistrystės šedevras. Gamintos iš egzotinių gyvūnų rago bei kaulo, brangiųjų metalų bei brangakmenių, inkrustuotos, tapytos stiklo emaliu, sukurtos iš trapaus porceliano ar kamėjų, raižytos, monogramuotos – skrybėlių smeigtukų galvutės savo grožiu tiesiog gniaužė kvapą, tapo ne tik damų, bet ir džentelmenų privalomas garderobo aksesuaras. Pasitaiko smeigtukų, kurių galvutė yra lyg maža dėtuvė, kurioje slėptas veidrodėlis, kvepalai ar uostomoji druska. Šie rankų darbo juvelyrikos objektai buvo nepaprastai brangūs, jų nešiojimas buvo laikomas karališkąja privilegija ir apmokestinamas, o įsigijimas leidžiamas tik pirmąją naujųjų metų dieną. Kad šios puošmenos buvo labai brangios liudija ir jų įtraukimas į daugelio kilmingųjų paveldėjimo dokumentus, dovanojimas jubiliejų, vestuvių metinių, svarbių sukakčių proga. Be to reikia paminėti, kad ne tik skrybėlių smeigtukai, bet ir pati skrybėlaitė aptariamu laikotarpiu buvo laikoma žmogaus socialinio statuso, jo priklausymo aukštuomenės luomui požymiu bei moterų emancipacijos simboliu. Drauge su naujais mados vėjais skrybėlių smeigtukus imta gaminti ir kitose Europos valstybėse, garsėjančiose savo juvelyrais, tačiau laikui bei medžiagoms imlus gamybos procesas bei aukšta dirbinio kaina trukdė patenkinti vis didėjančią paklausą – tad 1830 m. skrybėlių smeigtukus pradėta gaminti JAV pramoniniu būdu.
Paminėtina, kad XIX a. pab. Europos laikraščiai mirgėjo kriminalinėmis žinutėmis – kai pavojingai ilgu bei aštriu skrybėlės smeigtuku buvo netyčia apakintas ar sąmoningai nudurtas pilietis. Tad imta smeigtukų dėvėjimą reglamentuoti – atsirado jų smaigus apsaugantys gaubteliai, o jų ilgis netgi ribojamas įstatymiškai, pvz., 1908 m. JAV Ilinojaus ir Arkanzaso valstijose jų ilgis turėjo neviršyti 9 colių, o kai kuriose valstijose jie buvo uždrausti kaip neleistinas sufražiščių ginklas. Kintant skrybėlių madai, smeigtukai neteko savo tiesioginės „pagalbos rankos“ funkcijos, jų smaigai trumpėjo, o paskirtis universalėjo: juos imta nešioti kaip kaklaskarių ar kaklaryšių smeigtus, kartais – kaip švarko atlapo dekoraciją.
Trakų istorijos muziejaus istorinių eksponatų rinkinyje saugomi trys auksiniai, monograminiai smeigtukai. Du, 86 mm ilgio, puošti karūnomis ir lotyniškų raidžių „FS“ bei „WM“ monogramomis, emaliu ir skaidrių brangiųjų akmenų akutėmis, gaminti Vienos auksakalių, trečiasis – 75 mm ilgio, su karūna ir monograma „SC“, gamintas tuometėje Prūsijos karalystėje, neabejotinai puošė aristokratijos elito atstovų garderobą.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė