Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužę - rugsėjį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Kazimiero Barišausko juvelyrikos paroda „KB“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. birželio 17 d. iki rugpjūčio 21 d.

Paroda „Šventasis Florijonas – ugniagesių globėjas“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki liepos 31 d.

Archajinių amatų stovykla
Trakų pusiasalio pilies kieme
2017 liepos 11-30 d.

Senųjų amatų dienos
Trakų salos pilyje
2017 rugpjūčio 19-20 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Semeliškių dvarvietė

2017. 02. 07

Muziejus laikraštyje Nr. 6 (476)

Išlikusių istorinių duomenų apie Semeliškių dvarą ir jo valdytojus nėra daug. XV a. dvaras priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui, vėliau Aleksandrui. Minima, jog tuo metu dvaro valdytojais buvo Šimkus Kybartavičius bei Semeliškių vietininkas Mikalojus Narbutavičius. 1519 m. Žygimantas Senasis perdavė Semeliškių dvarą valdyti Trakų vaivadai Albertui Goštautui. Vėlesniais metais dvarą valdė tokių garsių didikų giminių atstovai kaip Zbaražskių, Zavišų, Valavičių, Rorų, Pociejų, Granovskių, Tolstojų, Remerių ir kt. Po 1831 m sukilimo dvaras atiteko iždui, o XIX a. II pusėje jis buvo suprojektuotas į nuomojamą fermą.

Duomenų apie dvaro teritorijoje stovėjusius pastatus taip pat beveik nėra. 1594 m. dvarą valdant Daratai Zavišienei prie Strėvos upės pastatė klojimus. Žinoma, kad 1776 m. Semeliškių dvare stovėjo senas rūmas, ekonomo namas, nauja klėtis, įvairios paskirties ūkio trobesiai. 1784 m. parapijos aprašyme nurodoma, jog dvaras buvęs kyšulyje, prie Strėvos upės. 1795 m. dvaro sodyboje gyveno 12 žmonių, o pačiame Semeliškių miestelyje - 218. XIX a. pradžioje, po 1812 m karo, buvo pastatyti nauji rūmai. 1861 m. dvaro sodyboje buvo 17 medinių pastatų, iš jų 4 prasti, likusieji tvirti. Šalia dvaro buvo spirito varykla. Pagal 1861 m. miestelio planą matyti, kad dvaras buvęs šiaurinėje miestelio dalyje. Dauguma dvaro pastatų stovėję aukščiausioje Semeliškių dalyje, tarp upės ir Aukštadvario kelio. Tiksli dvaro vieta buvo aptikta 1990 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu (tyr. vad. G. Abaravičius). Dvarvietė lokalizuota centrinėje miestelio dalyje, šalia miesto aikštės, Semeliškių vidurinės mokyklos aplinkoje. Tyrimų metu konstatuota, jog yra išlikęs 0,4–0,8 m storio archeologinis kultūrinis sluoksnis. Rasti XVII a. datuojami medinio pastato akmeninių pamatų fragmentai. 1996 m. archeologinius tyrimus pratęsė Trakų istorijos muziejaus archeologė B. Lisauskaitė. Per kelerius metus Semeliškių dvarvietės teritorijoje ištirtas apie 300 m² dydžio plotas. Rasta bei muziejui perduota daugiau nei 3000 vnt. buitinės keramikos fragmentų. Didžioji dalis radinių datuojami XVI–XVII a., ankstyviausi radiniai priskiriami XV a. Šį kartą pristatome dalį tyrimo metu rastų radinių. Tai – puošnūs karnizinių bei plokštinių koklių fragmentai. Karniziniai kokliai puošti medžioklės scenomis. Kiti kokliai puošti žmogaus galva ar kaltiniu, augaliniu bei geometriniu ornamentu. Įdomu tai, kad rasti kokliai neglazūruoti. Taip pat eksponuojamas neaiškios paskirties indo fragmentas dengtas geltona glazūra ir puoštas augaliniu ornamentu. Tokiu pačiu ornamentu buvo puošta ir lėkštė, kuri dengta žalsva glazūra.
                       
Archeologijos skyriaus vedėjas Ugnius Budvydas