Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužę - rugsėjį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Kazimiero Barišausko juvelyrikos paroda „KB“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. birželio 17 d. iki rugpjūčio 21 d.

Paroda „Šventasis Florijonas – ugniagesių globėjas“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki liepos 31 d.

Archajinių amatų stovykla
Trakų pusiasalio pilies kieme
2017 liepos 11-30 d.

Senųjų amatų dienos
Trakų salos pilyje
2017 rugpjūčio 19-20 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Šatrijos Raganos fotonuotrauka

2017. 03. 02

Muziejus laikraštyje Nr. 9 (479)

2017 m. kovo 8 d.  sukanka 140 metų nuo rašytojos, pedagogės, vertėjos, visuomenės veikėjos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos (1877–1930) gimimo.

Būsimoji rašytoja gimė  Medingėnų dvare prie Rietavo.  M. Pečkauskaitė augo tradicinėje lenkiškoje bajorų patriotinėje aplinkoje. Tėvas Anupras Pečkauskas ir motina Stanislava Šiukštaitė, buvo apsišvietę dvarininkai, labai rūpinosi savo vaikų auklėjimu ir švietimu, samdė jiems namų mokytojus. M. Pečkauskaitės posūkis į lietuvybę įvyko 1891 m., kai į Užvenčio dvarą, kur tada gyveno šeima, buvo pakviestas tuomet dar Šiaulių gimnazistas, vėliau – rašytojas, politikas, „Varpo“ redaktorius Povilas Višinskis (1875–1906), turėjęs padėti Marijos jaunesniam broliui Steponui pasiruošti stojimui į gimnaziją. Jau tuomet, įsitraukęs į tautinį judėjimą, P. Višinskis padarė mergaitei didelę įtaką, paskatino ją mokytis lietuvių kalbos ir prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo. Keliais metais vėliau įkalbėjo publikuoti pirmuosius apsakymus. Jis taip pat sugalvojo Marijai Pečkauskaitei literatūrinį pseudonimą „Šatrijos Ragana“.

1898 m. Pečkauskus užgriuvo nelaimės,  mirus tėvui, šeima liko be pragyvenimo šaltinio. Dvaras buvo išparceliuotas už skolas. Teko ieškotis kitų pragyvenimo šaltinių ir čia M. Pečkauskaitė surado antrą savo pašaukimą – pedagogiką. Pradžioje dirbo dvarininkų vaikų namų mokytoja, vėliau, 1905–1907 metais studijavo etiką ir pedagogiką Šveicarijoje. Grįžusi į Lietuvą, M. Pečkauskaitė 1909 m. buvo pakviesta mokytojauti į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnaziją, kur per trumpą laiką tapo mokyklos vedėja. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui (1914–1918), vykstant įnirtingiems pasienio mūšiams, 1915 m. pavasarį progimnazija buvo perkelta iš Marijampolės toliau nuo fronto linijos, į Trakus, kur  M. Pečkauskaitė mokytojavo dar keletą mėnesių. Progimnaziją evakuojant į Voronežą, ji nesiryžo leistis į tolimą ir labai sunkų kelią –  sveikata jau buvo smarkiai pašlijusi. Todėl M. Pečkauskaitė grįžo į Žemaitiją, kur Židikuose klebonavo šeimos draugas Kazimieras Bukantas. Židikuose ji  ir praleido likusius gyvenimo metus, rašydama, užsiimdama labdara, besirūpindama vietos gyventojų švietimu ir kultūrine veikla. Židikuose buvo parašytas ir žymiausias jos literatūrinis darbas – apysaka „Sename dvare“, išleista  1922 m. Kaune.  1928 metais Kauno Vytauto Didžiojo universitetas suteikė Marijai Pečkauskaitei Garbės daktarės laipsnį, o 1929 m. rašytoja buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio  Gedimino III laipsnio ordinu.

2016 m. Trakų istorijos muziejus įsigijo nedidelį Marijos Pečkauskaitės fotoportretą. Fotonuotrauka daryta XX a. pradžioje Volmare (dab. Valmiera, Latvija), žinomo vietos fotografo Johano Sarkangalw (1870–1942) fotoatelje. Fotonuotrauka 116 x 65 mm dydžio, priklijuota ant kartoninio pasparto. Žemiau vokiečių kalba įspausta fotografo pavardė ir miesto pavadinimas. Šis eksponatas primena trumpą, bet mums svarbią rašytojos sąsają su Trakais.

Vyr. muziejininkas Vytautas Tenešis