Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužę - rugsėjį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lėlės vaidina Trakų pilyje 2000–2014“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki birželio 13 d.

Paroda „Šventasis Florijonas – ugniagesių globėjas“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki liepos 31 d.

Viduramžių šventė
Trakų pusiasalio pilyje
2017 birželio 17-18 d.

Senųjų amatų dienos
Trakų salos pilyje
2017 rugpjūčio 19-20 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Tautinio kostiumo metai

2017. 03. 29

Muziejus laikraštyje Nr. 13 (483)

2017 metai paskelbti Tautinio kostiumo metais. Pagal menotyrininkę Teresę Jurkuvienę, liaudies kostiumas, tai „išeiginė valstiečių apranga, iš kurios kilo ir susijęs yra tautinis kostiumas“. Lietuvių tautiniai drabužiai viešumoje pradėti rodyti XX a. pradžioje – 1900 m. Paryžiaus parodoje, 1911 m. Maskvos parodoje, vėliau Vilniaus dailės parodose.                      

Senos gentinės teritorijos ir vėlesnė atskirų kraštų istorija Lietuvoje suformavo penkis etnografinius regionus, kurių gyventojai ne tik kalbėjo skirtingomis tarmėmis, bet ir jų drabužiai turėjo ypatingų, visai teritorijai būdingų bruožų. Išskiriami šie regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Klaipėdos kraštas. Visoje Lietuvoje XIX a. išeiginį kaimo moters kostiumą sudarė marškiniai, du ar daugiau sijonų, prijuostė, liemenė ir apavas. Pagal vietinius papročius komplektą skirtingomis progomis papildydavo juostos, karoliai, kaspinai, puošnios nosinės,  ant pečių siaučiamos drobulės bei skaros. Šaltesniu oru XIX a. II p.– XX a. pr. rengėsi  įvairaus kirpimo švarkeliais. Juos siuvo iš vilnonių, pusvilnonių namie austų ir pirktinių audinių, puošė dekoratyvinėmis siūlėmis, siauromis šilko juostelėmis, aksomu. Rudenį ir žiemą XIX a. I p. moterys šventadieniais vilkėjo sermėgas. Jos buvo  ilgos ir trumpos, siūtos iš natūralios spalvos milo, nuo liemens durtos ir rauktos ar klostytos. Žiemą išeigai vilkėjo trumpus puskailinius ar ilgus kailinius. Kalbant apie atskirus lietuvių liaudies kostiumo elementus, prijuostės – viena iš seniausių lietuvių moterų kostiumo dalių. Vaikščioti be prijuostės buvo nepadoru, netvarkinga, ji tapo doros, vaisingumo simboliu. Iki XIX a. vidurio visoje etninės Lietuvos teritorijoje vyravo baltos lininės prijuostės. Kitas svarbus bendras tautinio kostiumo elementas liemenė. Tai – viena iš puošniausių tradicinio kostiumo dalių, tvarkingumo simbolis. Jau XVIII a. jos buvo siuvamos iš prabangių pirktinių medžiagų – aksomo, brokato, šilko. Juostomis ne tik susijuosdavo drabužius, juostos turėjo didelę reikšmę ir įvairiose apeigose. Plačią simbolinę prasmę turėjo jaunamartės juostos, dovanojamos vestuvių metu. Jomis nuotaka apdovanodavo ne tik žmones – piršlį, kvieslį, pabrolius, vyro tėvus, gimines, vaikus, bet ir krosnis, svirnus, šulinius ir kt., kad jie būtų palankūs jaunajai šeimininkei.  Juosta buvo vystomas ir krikštyti vežamas kūdikis...

Trakų istorijos muziejaus etnografijos rinkinys 2017 m. pradžioje papildytas dar vienu išskirtiniu eksponatu – XX a. I p. medine skulptūrine kompozicija, vaizduojančia vyrą ir moterį, vilkinčius aukštaičių tradiciniais kostiumais, ornamentuotais dominuojančiais geometriniais rombų ornamentais. Kompozicija išdėstyta ant 28 x 11 cm dydžio pagrindo. Skulptūrų aukštis  23 –  23,5 cm, jos dengtos spalvota polichromija. Moteris laiko pasvirą ąsotį, vyras – javų ryšulį. Moters tradicinis kostiumais papuoštas gintaro karoliais, galvą dengia tradicinė aukštaičių kostiumui būdinga – medžiaginė karūnėlė. Vyras marškinius padabinęs taip pat rombais dekoruota  kaklajuoste, juosmenį susijuosęs geltonos spalvos juosta.

Muziejininkė Evelina Petrauskė