Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Tarp dinozaurų ir glamūro“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. kovo 24 d. iki gegužės 14 d.

Naktis muziejuje
Trakų salos pilyje
2017 gegužės 19 d.

Viduramžių šventė
Trakų pusiasalio pilyje
2017 birželio 17-18 d.

Senųjų amatų dienos
Trakų salos pilyje
2017 rugpjūčio 19-20 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05 595,
aurelijus.balciunas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

XVI a. husaro skydas

2017. 04. 05

Muziejus laikraštyje Nr. 14 (484)

2016 m. Trakų istorijos muziejus savo ginklų rinkinį papildė retu eksponatu – XVI a. I p. Lenkijos ar LDK husarų (racų) vėliavų kavaleristo skydu. Panašius skydus galima lengvai atpažinti tą epochą atspindinčiame bataliniame paveiksle, kuriame pavaizduotas Oršos mūšis  (1514 m.).

Įsigytas skydas yra 69 x 45 cm dydžio, pagamintas iš vientiso, lenkto kaltos geležies lakšto, apačioje stačiakampis, viršuje nupjautas išgaubta linija iš kairės į dešinę. Dešinėje pusėje viršuje papildoma išpjova, ieties uždėjimui kavalerijos atakos metu. Skydo pakraščiai iškalti išilginės, stambiomis kniedėmis pritvirtintos, metalo juostos pavidalu. Kniedės tikros, įstatytos į kiaurai skydą einančias skylutes, išorėje – gėlės pumpuro, o viduje žiedo formos. Skydo krašteliai užapvalinti ir puošti grubiais įžambiais įkirtimais. Skydo viduje prikniedytos 6 ąselės su gėlės žiedo formos pagrindais. Į ąseles įverti geležiniai žiedai, prie kurių buvo rišami dirželiai skydo laikymui ir kabinimui. Šio tipo skydų tėvynė – Vengrija, kur jie plačiai naudoti nuo XV a. pradžios.

Europoje jie vadinami „vengriški skydai“ arba „vengriški tarčai“ (vok. Ungarische Tartsche). Šie skydai dažniausiai būdavo gaminami iš medžio, aptraukiant jį oda arba pergamentu, kartais su metalo elementais. Išorinis skydo paviršius paprastai būdavo turtingai dekoruotas, puoštas savininko herbu, sakralinės ar militarinės tematikos vaizdais. Bet kartais toks skydas, ypač vėlesniu laikotarpiu, būdavo kalamas iš vientiso geležies lakšto, turnyrinis arba paradinis variantas šlifuojamas, taip pat dekoruojamas miniatiūrom ir ornamentais. Metalinis skydas dėl  gamybos sudėtingumo kainavo žymiai brangiau nei medinis, todėl jį galėjo įsigyti tik pasiturintys kariai,. Tokie skydai yra  retesni, negu mediniai. Tokio tipo skydai buvo naudoti Vengrijos karaliaus Matijo Korvino (1458–1490) valdymo laikais sukurtų lengvųjų kavaleristų „husarų“ daliniuose. Husarai tuomet dažniausiai nenešiojo šarvų ir skydas buvo jų vienintelė kūno apsauga, o išpjova viršuje leido patogiai įremti ietį. Iš Vengrijos skydai paplito į aplinkinius kraštus, pirmiausia  į Šv. Romos imperiją. Į Lenkiją, o vėliau ir LDK, skydai pateko Aleksandro (1492–1506) ir Zigmanto Senojo (1506–1548) valdymo laikais, kai kovai su manevringa Maskvos ir Krymo totorių kavalerija prireikė tokio pat manevringo atsako, vietoje sunkiai šarvuotos riterijos. Tuomet Balkanuose pradėti samdyti pirmieji husarų būriai. Vėliau buvo pradėti kurti ir vietoje verbuojami husarų daliniai, gerai užsirekomendavę XVI a. pirmos pusės mūšiuose. Vengriški skydai ir toliau išliko neatsiejamu jų ginkluotės atributu, nors patys husarai, kaip kavalerijos rūšis, palaipsniui „sunkėjo“. Po Stepono Batoro (1575–1586) karinės reformos, pavertusios Lenkijos ir LDK husarus sunkiąja kavalerija, pradėjus dėvėti krūtinę dengiančias plieno kirasas, skydas tapo beprasmiu. Bet dar kurį laiką jie išliko husarų paradinio kostiumo dalimi. Šiuo metu tokių skydų yra išlikę labai nedaug ir vienas iš jų  saugomas Trakų istorijos muziejuje.
                                                                                       
Vyr. muziejininkas Vytautas Tenešis