Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Tarp dinozaurų ir glamūro“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. kovo 24 d. iki gegužės 14 d.

Naktis muziejuje
Trakų salos pilyje
2017 gegužės 19 d.

Viduramžių šventė
Trakų pusiasalio pilyje
2017 birželio 17-18 d.

Senųjų amatų dienos
Trakų salos pilyje
2017 rugpjūčio 19-20 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05 595,
aurelijus.balciunas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Kijevo kenesa

2017. 04. 19

Muziejus laikraštyje Nr. 16 (486)

1783 m. Krymą prijungus prie Rusijos imperijos, pusiasalyje gyvenusiems karaimams atsirado galimybė kurtis kituose imperijos miestuose. Kijeve nedidelė karaimų bendruomenė susiformavo apie 1850 metus. XIX a. pabaigoje bendruomenės narių skaičiui išaugus iki 800 žmonių,  atsirado būtinybė mieste turėti savus maldos namus. Tabako magnatas karaimas Solomonas Kogenas (1830–1900), Kijevo hazzanui Josifui Sultanskiui (1851–1922) pritarus, kenesos statybai skyrė 35 000 rublių. Buvo nupirktas sklypas miesto centre, „Jaroslavo pylimo“ gatvėje.  Projektą paruošė žymus to meto  architektas Vladislavas Gorodeckis (1863–1930).

1898 m. prasidėjo kenesos statyba. Darbų kokybę prižiūrėjo inžinierius Antonas Strausas. 1900 m. mirus Solomonui Kogenui, kenesos statybos darbai nenutrūko. Pradėtą mecenato darbą pratęsė velionio brolis Moisiejus Kogenas. Per kelerius kenesos statybos metus broliai Kogenai ir karaimų bendruomenės nariai išleido apie 200 000 rublių. Pastatas nebuvo didelis: ilgis - 30 metrų, plotis - 14 metrų, aukštis - 18 metrų. Kenesa buvo pastatyta maurų stiliumi. Jos sienos ir fasadas gausiai puoštas lipdiniais, kuriuos pagamino žymus italų skulptorius Elija Sala (1864–1920). Virš centrinio įėjimo buvo iškalti užrašai arabų kalba, langai papuošti vitražais. Pastato viršų puošė kupolas su špiliumi. Vidinę pastato dalį sudarė vestibiulis su nedideliais šoniniais kambariais ir pagrindinė maldų salė, arkomis padalinta į dvi nelygias dalis. Kenesa turėjo ventiliacijos sistema ir  šildymą karštu garu,  taip pat elektrinį apšvietimą. Pastatas pasižymėjo puikia akustika.

1902 m. sausio 27 d. įvyko iškilmingas pastato atidarymas. Kenesą pašventino Tauridės ir Odesos hachanas Samuelis Pampulovas (1831–1912). Naujoji Kijevo kenesa tapo karaimų traukos centru ir buvo gausiai lankoma tikinčiųjų iš kitų vietovių.

1920 m. sovietų valdžios nurodymu kenesa buvo uždaryta, o karaimų bendruomenės veikla sustabdyta.  1926 m. kenesos pastate buvo įkurti politinio švietimo namai, vėliau čia veikė lėlių teatras. Karo metais, Kijevą okupavus vokiečiams (1941–1943), kenesa buvo perduota vietinės katalikų bendruomenės reikmėms. Tai apsaugojo pastatą nuo plėšimų ir suniokojimo. 1952 m. buvusiame kenesos pastate atidarytas kino teatras. 1968 m. atlikta pastato rekonstrukcija, po kurios kenesa neteko ją puošusio kupolo. Kiek vėliau buvo pastatytas nedidelis priestatas, kuriame veikė vasaros kino teatras. Šiuo metu Kijevo kenesa naudojama ne pagal paskirtį. 1981 m. pastate įsikūrė „Aktorių namai“. Čia buvo įrengta 200 vietų žiūrovų salė ir specializuota teatro biblioteka. 1994 m. kenesa trumpam laikui buvo išnuomota Kijevo progresyvios judėjų bendruomenės nariams, kurie istoriniame pastate šventė „Purimą“. Kijevo karaimų nacionalinė bendruomenė „Dogunma“, vienijanti apie 100 narių, siekia susigrąžinti kenesą.  Deja, pastatas tikriesiems šeimininkams negrąžintas.

Trakų istorijos muziejaus karaimikos rinkinyje saugoma keletas atvirukų su Kijevo kenesos fasado vaizdais. Visi atvirukai nespalvoti, turi trumpus paaiškinamuosius tekstus rusų kalba, spausdinti XX a. pr. Fotografijų autoriai, pagal kurių darbus gaminti atvirukai, nenurodyti.
                                                                                         
Muziejininkas Dangis Varankevičius