Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužę - rugsėjį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lėlės vaidina Trakų pilyje 2000–2014“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki birželio 13 d.

Paroda „Šventasis Florijonas – ugniagesių globėjas“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki liepos 31 d.

Viduramžių šventė
Trakų pusiasalio pilyje
2017 birželio 17-18 d.

Senųjų amatų dienos
Trakų salos pilyje
2017 rugpjūčio 19-20 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Daugirdiškių dvarvietė

2017. 04. 26

Muziejus laikraštyje Nr. 17 (487)

Daugirdų dvaras stovėjęs Monios ežero saloje, Daugirdiškių kaime, šalia kelio Trakai - Semeliškės (Elektrėnų sav., Semeliškių sen.). Dvaras, manoma, įkurtas XVI a. pradžioje. Istoriniuose šaltiniuose minima, jog tuo metu dvarą valdė LDK pastalininkas Jonas Zaviša. Pastarajam dvaras atiteko kaip žmonos Marinos Dorgevičiūtės, kurią vedė 1519 m., kraitis. Vėliau jis atiteko broliui Jurgiui Zavišai, o jis perdavė savo sūnums Albrachtui ir Mikalojui. Dalis dvaro atiteko Razmui Daugirdui, vedusiam Mikalojaus Zavišos našlę Oną Palubinską. Vėliau dvarą valdė dvarininkai Grotuzai, Rostovskiai, Remeriai, grafai Tiškevičiai.  

Kaip jau minėta dvaras buvęs Monios ežero saloje, kurią jungė su krantu medinis tiltas. Jis dar minimas 1724 m. dvaro inventoriuje. Tačiau tiltas apleistas, visiškai supuvęs. Tame pačiame inventoriuje nurodoma, jog ir kiti dvare buvę pastatai: bravoras, svirnas, dviejų aukštų sandėlys, 4 tvartai, klojimas ir dvi daržinės, dvaro rūmai apleisti, supuvę, dalis pastatų nebetinkami remontui, kadangi buvę mediniai. Dvaro rūmai stovėję priekinėje salos dalyje, netoli vartų. 1733 m. dvarą įsigijus Steponui Remeriui nurodoma, jog jame pastatyta naujų pastatų (arklidės, tvartai, bravoras ir kt.). 1865 m. dvarą nupirkus grafui Juozui Tiškevičiui buvo pastatyta mūrinė spirito varykla. 1924 m. dvaras buvo išdalintas, dvaro sodyba parduota iš varžytinių.

Šiandien į Daugirdiškių dvarvietę galima patekti sausuma, kadangi salą jungia žemių pylimas, sala tapo pusiasaliu. Buvusioje saloje išliko 7 pastatų pamatų ar mūrinių sienų liekanos. Pastatai stovėję centrinėje bei šiaurės vakarinėje salos dalyje. 1989 m. archeologė Birutė Lisauskaitė atliko dvaro žvalgymus. Nors tyrimų metu ir nepavyko aptikti ankstyvojo laikotarpio dvaro pastatų liekanų, tačiau tyrimai suteikė papildomos informacijos  apie vėlesnės dvaro sodybos išplanavimą. Nustatyta, jog dvare buvę du kiemai. Pietinėje „reprezentacinėje” dalyje stovėję dvaro rūmai. Žvalgymų metu rasta keletas XVII–XX a. pastatų pamatų liekanų, akmenimis grįstas kelias. Šioje dalyje stovėjo sandėlis, bravoras, pirtis, didelis gyvenamasis namas. Ūkinėje šiaurinėje salos dalyje archeologinių žvalgymų metu aptikti šešių ūkinių pastatų pamatų liekanos (2 tvartai, daržinė, 3 neaiškios ūkinės paskirties pastatų pamatų liekanos), tarnų namas. Remiantis tyrimų medžiaga Daugirdiškių dvarvietė datuota XVII– XX a.

Šį kartą eksponuojama dalis tyrimų medžiagos, saugomos Trakų istorijos muziejuje: karnizinių koklių fragmentai, puošti geometriniu bei augaliniu ornamentu, neglazūruoti, menantys laikus, kuomet dvaras priklausė Tiškevičių giminei. Žalvarinė saga puošta Vyčiu, akmeninis galąstuvas, XVI a. pab.–XVII a. pr. datuojamas plokštinio koklio fragmentas, buityje naudotų puodų pakraštėlių, puoštų bangelėmis ir įkartomis, fragmentai.
                                                       
Archeologijos skyriaus vedėjas Ugnius Budvydas