Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužę - rugsėjį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Cracovia. 3D – Krokuvos miesto erdvė Magdeburgo teisės laikotarpiu“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki spalio 31 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

2017. 06. 29
Muziejus laikraštyje Nr. 26 (496)

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lot. Mathias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski, 1595–1640) – vienas žymiausių lotyniškai rašiusių XVII a. Europos poetų, Lietuvos jėzuitų auklėtinis, Vilniaus universiteto profesorius. Popiežiaus Urbono VIII (1623–1644) premijos laureatas (paties popiežiaus buvo vainikuotas laurų vainiku). Dėl žavėjimosi Horacijaus kūryba, buvo vadinamas „Sarmatų  Horacijumi“ (Horatius Sarmaticus) arba „Krikščionių Horacijumi“ (Horatius Christianus), o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – „Lietuvos Horacijumi“.

M. K. Sarbievijus gimė 1595 m. mozūrų bajorų šeimoje, turinčioje giminės herbą „Prawdzic“. Būdamas septyniolikos metų įstojo 1612 m. įstojo į jėzuitų naujokyną Vilniuje prie Šv. Ignoto bažnyčios. Trejus metus studijavo filosofiją Braunsbergo kolegijoje Varmėje. 1617–1620 m. dėstė poetiką Kražių ir Polocko kolegijose. 1620 m. pradėjo teologijos studijas Vilniaus universitete. 1622–1625 m. mokslus tęsė Collegium Romanum – garsiojoje jėzuitų kolegijoje Romoje. Italijos kultūra, antikinė architektūra, skulptūra, dailės kūriniai, antikos rašytojų rankraščiai ir literatūra turėjo lemiamos reikšmės poeto kūrybai. Savo mokytoju ir dvasios vadovu jis pasirinko Horacijų.  1627 m. pradėjo dėstyti Vilniaus akademijoje – retoriką, filosofiją, teologiją. Ėjo rektoriaus patarėjo pareigas, vadovavo Teologijos ir Filosofijos fakultetams. 1635 m. buvo paskirtas Šv. Jono bažnyčios pamokslininku. Tais pačiais metais tapo Lietuvos – Lenkijos  valdovo Vladislovo Vazos (1632–1648) rūmų pamokslininku ir nuodėmklausiu, kartu su karaliumi gyveno Krokuvoje, Varšuvoje, Vilniuje. Mirė Varšuvoje, sakydamas pamokslą krito ištiktas širdies smūgio.

Poeto kelią M. Sarbievijus pradėjo nuo panegirinių kūrinių, skirtų Lietuvos dvasininkams, didikams, valdovams. Vytautą Didįjį poetas aukštino kaip Europos civilizacijos gynėją nuo „grėsmingos Azijos“. M. Sarbievijaus eilėraščiuose dažnai sutinkami lietuviški vietovardžiai, asmenvardžiai, apdainuojamas Lietuvos grožis.

M. K. Sarbievijus, kaip ir Horacijus yra „vienos knygos autorius“ (homo unius libri), jis nuolat taisė ir pildė savo poezijos rinktinę. 1625 m. Kelne (Vokietija) išleistas  pirmasis  poezijos rinkinys „Trys lyrinių eilėraščių knygos“ (lot. Lyricorum libri tres). Papildytas rinkinys 1628 m. išėjo Vilniuje. Labiausiai pagarsėjo 1632 m. Antverpene leistos Lyrikos leidimas, kuriam titulinį lapą sukūrė Peteris Paulius Rubensas (1577–1640). Būtent šį leidimą įsigijo 2016 m. Trakų istorijos muziejus. XVII–XVIII a. šios knygos išleista daugiau nei 60 leidimų.

1627 m. M. Sarbievijus parašė studiją „Pagonių dievai“, kurioje, be senovės lietuvių mitologijos, pateikia žinių apie dangaus kūnų garbinimą. Dionizas Poška (1764–1830) tikėjo, kad Kražiuose M. Sarbievijus rašęs lietuviškas eiles ir palikęs jų rankraščius.     

Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas