Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužę - rugsėjį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Cracovia. 3D – Krokuvos miesto erdvė Magdeburgo teisės laikotarpiu“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki spalio 31 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Jano Mateikos kūryba ir istoriniai naratyvai

2017. 07. 27

Muziejus laikraštyje Nr. 30 (500)                  

Meno kūriniai masinės istorinės sąmonės formavimui ir bent „rudimentinių“ istorinių žinių apie savo šalies ar tautos praeitį plėtrai gali turėti milžinišką reikšmę. 1838 m. liepos 28 d. Krokuvoje gimė dailininkas, istorinės ir batalinės tematikos drobių kūrėjas, istorijos filosofas Janas Aloyzas Mateika (lenk. Jan Alojzy Matejko, m. 1893). Šio dailininko sukurti paveikslai atspindi ne tikslius istorinius faktus, o turi simbolinę, filosofinę bei edukacinę prasmes. Kai Lenkijos istoriografijoje buvo aptarinėjamos įvairios istorinių regionų sampratos, svarbiu ideologiniu orientyru jų kūrėjams tapo vadinamoji Jogailaičių idėja, paremta Jogailaičių Europos, tapatinamos su XIV–XVI a. nemažą Europos dalį valdžiusia Jogailaičių dinastija, erdvine kategorija, ir vėlesnė ATR istorinė tradicija. Istorinės atminties ir politinio veiksmo sandūros fone ypatingo dėmesio vis sulaukia J. Mateikos kūryba. Praeities pasakojimai ir ginčai dėl „vienintelės istorinės tiesos“ skatina vėl ir vėl domėtis dailininko paveikslais. Tautiniai naratyvai grumiasi kaimyninių valstybių istoriografijoje, o prieštaringi praeities herojai bei įvykiai primena ne tik didingus įvykius, bet ir skausmingus konfliktus. 2016 m. Trakų istorijos muziejaus dailės rinkinį papildė XIX–XX a. sandūroje R. Paulussen'o sukurta heliograviūra, spausdinta Vienoje ir vaizduojanti J. Mateikos paveikslą „Prūsijos priesaika (omažas)“. Šis paveikslas buvo baigtas tapyti prieš 135 metus. Autorius drobę 1882 m. gruodžio 7 d. Galicijos seimo posėdžio Lvove metu padovanojo Lenkijos valstybei ir dedikavo Vavelio rūmų atkūrimui. Originali istorinės tematikos, įspūdingų matmenų drobė, kurios dydis 388 x 785 cm, eksponuota Vienoje, Paryžiuje, Lvove, Varšuvoje, Budapešte, Berlyne, Romoje, o nuo 1885 m. saugoma Krokuvoje ir šiuo metu yra Lenkijos nacionalinio muziejaus depozitas. Istorinio paveikslo siužetas sukurtas remiantis 1525 m. balandžio 10 d. įvykiais, kai paskutinysis didysis Vokiečių ordino magistras ir pirmasis pasaulietinis Prūsijos valdovas – hercogas Albrechtas Brandenburgietis Hohencolernas (1490–1568) – Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam (1467–1548) duoda vasalo ištikimybės priesaiką – omažą (arba homagiumą). Kompozicijos monumentalumas, netgi statiškumas tik paryškina istorinio įvykio iškilmingumą. Didysis magistras prisiekia priklaupęs, perduodamas Žygimantui Senajam vėliavą su Prūsijos heraldika, kaip vasalinės ištikimybės siuzerenui simbolį. Tarp daugelio istorinio vyksmo veikėjų lengvai atpažįstama Lenkijos ir Lietuvos valdovo sutuoktinė Bona Sforca (1494–1557) bei karališkojo sosto paveldėtojas jaunasis Žygimantas Augustas (1520–1572), stovintis šalia savo mokytojo Petro Opalinskio (apie 1480–1551).

Akivaizdu, kuomet Lietuvos istorija per muziejuose saugomus eksponatus pristatoma su svarbiausiais įvairių epochų veikėjais – įtakingais herojais, kai bandoma juos pamatyti kaip žmones, kurie vaidindami savo sudėtingas istorines roles, sukūrė nūdienos paveldą (ar bent daiktiškas jo formas), verta mąstyti apie praeities menininkų kūrybą ir natūralų, organišką jos poveikį istorinės atminties naratyvui.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė