Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Lietuvos moterų suvažiavimui 110 metų

2017. 08. 30

1907 m. rugsėjo 23 – 24 d. Kaune, miesto teatre, įvyko I Lietuvos moterų suvažiavimas. Moterų suvažiavimo sušaukimo mintį iškėlė kunigas Povilas Januševičius (1866–1948). Visos katalikiškos draugijos bei socialdemokratų ir demokratų partijos siuntė atstoves į moterų suvažiavimą. Suvažiavime dalyvavo įvairių pažiūrų ir luomų moterys , visas intelektualinis to meto moterų elitas – rašytojos G. Petkevičaitė – Bitė, S. Kymantaitė – Čiurlionienė, O. Pleirytė – Puidienė, J. Žymantienė – Žemaitė, M. Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, C. Leonienė, F. Bortkevičienė, L. Didžiulienė. Skirtingi šaltiniai mini dalyvių skaičių nuo 350 iki 700.

Buvo raginama ne tik aktyviai dalyvauti, bet bent prieš tris dienas užsiregistruoti ir įsigyti bilietus, kurie kainavo: „moterims – 25 kар., vyrams – 1 rub.“. Taip suvažiavimo organizacinis komitetas išsprendė finansinį klausimą. Suvažiavimas pirmiausia kėlė teisės, politinės moterų ir vyrų lygybės idėjas. Nemaža dėmesio skirta moterų visuomeninio sąmoningumo žadinimui, švietimo klausimams.

II moterų suvažiavimą organizavo Lietuvos Moterų Taryba. Politinės partijos, išskyrus Tautininkų sąjungą, šiam suvažiavimui negalėjo daryti jokios įtakos, nes 1935 m. Vidaus reikalų ministras uždraudė politinių partijų veiklą. 1937 m. spalio 18 d. pasitarime buvo išrinktas II moterų suvažiavimo organizacinis komitetas, į kurį įėjo: visa LMT valdyba, Moterims ir vaikams globoti organizacijų sąjungos vicepirmininkė Aldona Hunebelienė, Katalikių organizacijų sąjungos pirmininkė dr. Ona Narušytė, LŠS moterų vadė Sofija Marcinkevičienė, Lietuvių katalikių moterų draugijos pirmininkė Magdalena Galdikienė, kunigaikštienės Birutės draugijos pirmininkė Veronika Černienė, Skaučių seserijos vadė Ksavera Žilinskienė, Gražinos draugijos pirmininkė Marija Čaplikienė, Moterų Talkos komiteto pirmininkė Aleksandra Vailokaitienė. Suvažiavimą finansavo LMT. Organizatorės dalį lėšų planavo susirinkti iš suvažiavimo dalyvių įnašų. 1937 m. gruodžio 10 d. Valstybės teatre Kaune prasidėjo jubiliejinis Lietuvos moterų II suvažiavima, kuris vyko tris dienas. Jubiliejinį renginį aplankė Prezidentas Antanas Smetona (1864–1944) su žmona. Po sugiedoto himno suvažiavimą atidarė organizacinio komiteto pirmininkė Vincenta Lozoraitienė (1896–1987). Vėliau kalbėjo Sofija Smetonienė (1885–1968), Kauno burmistras Antanas Merkys (1887–1955), pulkininkas Pranas Saladžius (1893–1965), generolas Jonas Jurgis  Bulota (1855–1942). Visus susirinkusius sveikino moterų organizacijų atstovės iš Estijos ir Latvijos. Vakare Moterų klube atidaryta literatūros ir spaudos paroda. Ta proga Kaune susirinko Aukštąjį mokslą baigusių moterų organizacija, vienijanti virš 150 narių. Šiai organizacijai vadovavo rašytoja Antanina Gustaitytė – Šalčiuvienė (1894 – 1958).
    
Suvažiavime buvo priimtos rezoliucijos – siūloma į valstybės tarnybą priiminėti ne pagal lytį, o pagal išsilavinimą. Moterys turėtų užimti daugiau vadovaujančių postų švietimo srityje. Aktyviai dalyvauti vystant prekybą, keliant krašto kultūrą. Buvo nutarta rinkti aukas Emilijos Pliaterytės (1806–1831) paminklui statyti Kaune.
                                                 
Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas