Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužę - rugsėjį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Konferencija
„Atstatytai Medininkų piliai – 5 metaiI“
Medininkų pilyje 2017 m. rugsėjo 27 d.
Pradžia 10:00 val.

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 30 d.

Paroda „Cracovia. 3D – Krokuvos miesto erdvė Magdeburgo teisės laikotarpiu“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki spalio 31 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Kryžiaus kelio stotys – stacijos

2017. 09. 07

Muziejus laikraštyje Nr. 36 (506)

Kryžiaus kelio stotys – stacijos  (lot. statio – buveinė) – maldos su giesmėmis, sustojant prie keturiolikos tam tikrų religinių paveikslų ar koplytėlių, vaizduojančių Kristaus kančių kelią į Golgotą. Tradicija teigia, jog pirmoji Kryžiaus kelią arba Via Dolorosa Jeruzalės gatvėmis ėjo Švč. Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelio stotis eidavo į Šventąją Žemę atvykę maldininkai. Ši pamaldumo rūšis yra periferinė katalikų liturgijoje. Kryžiaus kelio stotys buvo pastatytos daugelyje Europos vietų – pirmą kartą Kordoboje (Ispanija) XV a., o netrukus – Antverpene (Belgija), Niurnberge (Vokietija) ir kitur. Didelę reikšmę skleidžiant Kryžiaus kelio maldą turėjo Pranciškonų vienuolija, ypač po to, kai Šventasis Sostas 1343 m. šiam ordinui perdavė Jeruzalės ir visos Palestinos šventųjų vietų globą ir jie su ypatingu uolumu ėmė skatinti pamaldumą Kristaus kančiai. Žemaitijoje pirmieji Kryžiaus kelius įsteigė pranciškonai bernardinai 1759 m. Beržoro parapijoje. Jau XIX a. pabaigoje Kryžių kalne (Šiaulių r.) taip pat buvo pastatytos kryžiaus kelio stotys.
    
Ši pamaldumo praktika ir šiandien gyva – bemaž kiekvienoje bažnyčioje matome ant sienų sukabintus Kryžiaus kelio stočių paveikslus, jie suburia maldininkus dažniausiai tik gavėnios penktadieniais, maldaknygėse galima rasti po kelis šių pamaldų variantus. Kryžiaus kelio stočių ikonografijoje ir meninėje išraiškoje buvo perimtas baroko epochos suformuotas Kristaus kančios istorijos vaizdavimo būdas. XVIII–XIX a. sandūroje katalikiškoje Europoje buvo sukurta daug vertingų tapytų įvairios stilistikos Kryžiaus kelio ciklų, kurie buvo kopijuojami, mėgdžiojami, įvairiai tiražuojami plito per grafikos, mažosios plastikos, faleristikos kūrinius. Įvairiomis formomis jie pasiekė ir Lietuvą. 2016 m. Trakų istorijos muziejus įsigijo minimo laikotarpio kelionines Kryžiaus kelio stotis. Tai nedidelės knygos formos, varstomu vidumi maldininko atributas, pagamintas Prancūzijoje. Visos varstomos detalės aptrauktos oda, dekoruotos aukso spalvos aklaisiais įspaudais. Viršelyje – inkrustuotas medinis kryžius su sidabro krucifiksu bei monograma INRI (lot. Iesus Nazarenus Rex Iudaeorum, Jėzus Nazarietis Žydų Karalius). Kiekviename atvarte, auksuotuose sidabro medalionuose vaizduojamos Kryžiaus kelio stotys: 1. Viešpats Jėzus nuteisiamas mirti. 2. Viešpats Jėzus paima nešti kryžių. 3. Viešpats Jėzus parpuola po kryžiumi. 4. Viešpats Jėzus susitinka savo Motiną. 5. Simonas Kirėnietis padeda Viešpačiui Jėzui nešti kryžių. 6. Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą. 7. Viešpats Jėzus parpuola antrą kartą. 8. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris. 9. Viešpats Jėzus parpuola trečią kartą. 10. Viešpačiui Jėzui nuplėšia drabužius. 11. Viešpatį Jėzų kala prie kryžiaus. 12. Viešpats Jėzus miršta ant kryžiaus. 13. Viešpatį Jėzų nuima nuo kryžiaus. 14. Viešpatį Jėzų laidoja. Medalionų pagrindas iš žalio šilkinio aksomo, o atvartų vidinės pusės – tos pat spalvos šilkinio muaro. Ši muziejinė vertybė vaizdžiai iliustruoja, kaip Kristaus kančios kelio stočių pamaldumas, koncentravęsis didžiosiose Kalvarijose, ėmęs sklisti individualiai palietė konkretaus tikinčiojo širdį – mėginant įprasminti ir apmąstyti Kristaus kelią į mirtį ir prisikėlimą.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė