Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Bareljefas „Arkangelas Mykolas nugali slibiną“

2017. 09. 19

Muziejus laikraštyje Nr. 38 (508)

Arkangelas Mykolas – viena svarbiausių figūrų krikščionybėje, netgi tituluojamas angelų kunigaikščiu. Ypatingą jo reikšmę suponuoja ir pats vardas – Mykolas (Michaelis) reiškia „toks kaip Dievas“. Jis – pirmasis iš arkangelų, Bažnyčios globėjas ir gynėjas,  Dievo valios vykdytojas, Tikėjimo sergėtojas, dangiškasis gydytojas. Tikima, kad šis arkangelas lydi mirusiųjų vėles į Dangų ir saugo jas nuo piktųjų jėgų. Taip pat Jis yra Dievo kariuomenės vadas, vyriausiasis strategas, karių, kovojančių už tiesą globėjas. Pasak Biblijos, būtent arkangelo Mykolo vadovaujama angelų kariuomenė nugalėjo velnią ir jo pasekėjus, kai šie sukilo prieš Viešpatį. Arkangelas Mykolas gina visus tikinčiuosius, jis užkariauja pasaulį Kristui. Karžygio motyvas yra neatsiejamas nuo arkangelo Mykolo įvaizdžio. Ikonografijoje  dažniausiai vaizduojamas tvirto sudėjimo, plačiai išskleistais sparnais, dėvintis šarvus, ginkluotas kalaviju arba ietimi. Neretai prie jo kojų vaizduojamas nugalėtas nelabasis arba jį simbolizuojanti būtybė.
    
Arkangelo Mykolo diena – rugsėjo 29-oji, dar vadinama Mykolinėmis. Tai svarbi krikščionių šventė, skirtingose šalyse švenčiama įvairiai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šventės dieną kepamas gervuogių pyragas, prisimenant legendą, kad arkangelo Mykolo nugalėtas šėtonas įkrito į gervuogių krūmą. Lietuvių tradicijoje Mykolinės siejamos su derliaus nuėmimo pabaigtuvėmis (ypač bulviakasio pabaiga), „bobų vasara“, bažnyčiose vyksta Šv. Mykolo atlaidai. Per Mykolines buvo spėjami artėjančios žiemos orai, todėl lietuvių kultūroje ši diena dar vadinama „vėjų diena“. Verta atkreipti dėmesį, kad pagal katalikų liturginį kalendorių rugsėjo 29 d. be Mykolo yra minimi  dar du arkangelai – Rapolas (Rafaelis) ir Gabrielius.
    
Vyriausiojo angelo vardu Lietuvoje yra pavadinta nemažai krikščionių (katalikų ir stačiatikių) maldos namų, tarp jų – Trakų dominikonų vienuolyno koplyčia, 1822 m. rugpjūčio 4 d. pašventinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu. Taip pat šis arkangelas yra įamžintas ir Lietuvos miestų heraldikoje – pavaizduotas Joniškio, Kražių, Virbalio, Nemenčinės ir Palomenės herbuose.
      
Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugoma keli eksponatai su arkangelu Mykolu. Šį kartą pristatome medinį bareljefą, kuriame išdrožinėtas reljefinis arkangelo Mykolo, nugalinčio slibiną, atvaizdas.  Arkangelas sparnuotas, vilki šarvus, vienoje rankoje laiko virš galvos iškeltą kalaviją, o kitoje – skydą, ant galvos šalmas su pliumažu. Po arkangelo kojomis pavaizduotas kritęs sparnuotas slibinas (nugalėtas šėtonas), iškišęs dvišakį liežuvį. Ši kompozicija pavaizduota ant stilizuoto postamento, kurio centre – kartušas, o jame užrašyti metai: 1932. Postamento šoniniuose pakraščiuose pavaizduoti trimitai (trimitas – vienas iš arkangelo Mykolo simbolių), kuriuose auga gėlės. Bareljefo paviršius dengtas tamsiu laku.
                                                                                                                    
Muziejininkas Tomas Petrauskas