Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Kazimieras Steponas Šaulys

2017. 09. 29

Muziejus laikraštyje Nr. 39 (509)

2017–aisiais sukako 145 metai nuo žymaus Lietuvos visuomenės, politikos ir bažnyčios veikėjo, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataro,  prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimimo.

K.  S. Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. Pasirinkęs dvasininko kelią, įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, vėliau studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1899 m. Pirmąja dvasininko tarnybos vieta tapo Panevėžys. 1905 m. prasidėjo politinė veikla – K. S.  Šaulys buvo išrinktas vienu iš Panevėžio dvasininkų atstovų į Didįjį Vilniaus Seimą. 1906 m.  K. S. Šaulys pakviesta į  Žemaičių seminariją, jo iniciatyva buvo pradėta dėstyti sociologija. 1912 m. jis tapo vyskupo Gasparo Cirtauto sekretoriumi. 1916 m. buvo pakeltas į Kapitulos kanauninkus. K. S. Šaulys buvo vienas iš 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencijos organizatorių bei Lietuvos tarybos narys. Pasirašė 1917 m. gruodžio 11 d. memorandumą ir 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą. 1920–1922 m. – Steigiamojo Seimo deputatas ir vienas autoritetingiausių krikdemų frakcijos narių. 1922 m. pasitraukė iš politikos ir visą savo laiką bei energiją sutelkė bažnytinėms pareigoms, akademinei  bei visuomeninei veiklai. O pareigų buvo daug – jis jau buvo vyskupijos kancleriu, 1926 m. įsteigus Kauno arkivyskupiją, tapo arkivyskupo Juozapo Skvirecko generalvikaru, 1932 m. buvo pakeltas į Metropolijos Kapitulos prelatus ir paskirtas prelatu dekanu, o 1937 m. popiežius Pijus XII suteikė K. S. Šauliui Popiežiaus Rūmų prelato garbės titulą. Be kitų veiklos sričių prelatas K. S. Šaulys dėstė Lietuvos universitete (vėliau VDU), buvo Teologijos – filosofijos fakulteto docentas, vėliau profesorius. Daug metų buvo Lietuvos Raudonojo kryžiaus Vyriausiosios valdybos narys. Deja, visus  prelato K. S. Šaulio darbus Lietuvoje nutraukė artėjanti antroji sovietinė okupacija – 1944 m. vasarą jis pasitraukė iš Lietuvos ir ilgiems metams apsigyveno Lugane (Šveicarija), kur taip pat aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų veikloje. Mirė 1964 metais.

Trakų istorijos muziejaus  fotografijos rinkinyje saugomas  prelato K. S. Šaulio fotoportretas. Portretas yra  575x 425 mm dydžio, priklijuotas ant 720 x 558 mm dydžio storo kartono pasparto. K. S. Šaulys nufotografuotas sėdintis, su Kauno arkivyskupijos Kapitulos prelato ženklu – distinktoriumi. Žemiau įrašas lotynų kalba: „Illiustrisimus ac Reverendissimus / Dominus Casimyrus-Stephanus ŠAULYS M.S.TH. Praelatus Domesticus Suae Sanctitatis / Praelatus Decanus Capituli Metropolitani / Vicarius Generalis Archiepiscopi Kaunensis / 14 Maii 1926.“ (Šviesiausias ir garbingiausias ponas Kazimieras Steponas Šaulys, Popiežiaus Rūmų prelatas, Metropolijos Kapitulos prelatas dekanas, Kauno arkivyskupijos generalvikaras, 1926 m. gegužės 14 d.). Fotonuotrauka daryta  Mejerio Smečechausko fotoatelje Kaune, Laisvės alėjoje. Nugarinėje pusėje yra fotoatelje antspaudas. 1926 m. gegužės 14 d. – kanauninko paskyrimo generalvikaru data, bet kadangi daugumą įraše paminėtų pareigų bei titulų jis gaus tik po kelių metų, tai nuotrauka tikrai daryta vėliau, XX a. 4 deš. pabaigoje .

 Vyr. muziejininkas Vytautas Tenešis