Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Vinjetė K. Glinskio sceninės veiklos 30-mečiui

2017. 10. 25

Muziejus laikraštyje Nr. 43 (513)

XIX a. pab. bei pirmaisiais XX a. dešimtmečiais Lietuvoje teatras atrodė tinkamiausia priemonė masės kultūros įtvirtinimui. Tai, kas Prancūzijoje laikyta populiariosios kultūros modeliu, lietuvių tautinio atgimimo kontekste sutapo su nacionalinės kultūros projektu. Akistata su lietuvišku žodžiu scenoje būdavo ne mažiau dramatiška nei susidūrus su lietuviška spauda.

Jurbarko dvaro savininko kunigaikščio Sergėjaus Ilariono Vasilčikovo ir jo žmonos Marijos dėka miestas ėmė plėstis, buvo įsteigta audinių audimo mokykla, pastatyta pirmoji elektrinė. Dvarininkas gana palankiai žiūrėjo į tautinį atgimimą ir savo daržinėje leido parodyti Keturakio komedijos „Amerika pirtyje“ premjerą. Šį spektaklį 1905 m. stebėjo gimnazistas Konstantinas (Kastantas) Glinskis, vėliau tapęs aktoriumi, vienu iš lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų, valstybės teatro režisieriumi. K. Glinskis gimė 1886 m. liepos 25 d. Jurbarke, matininko Henriko Glinskio šeimoje, lankė Kauno gimnaziją, o per atostogas nuo 1905 m. vaidino Jurbarko mėgėjų teatro (rusų) vakarėliuose – spektakliuose, kai kuriuos režisavo. Iš minėtų dvaro savininkų gavęs stipendiją, išvyko mokytis į Sankt Peterburgo rusų literatūrinės draugijos teatro mokyklą.

Privatus Aleksejaus Suvorino teatras S. Peterburge, tapęs Glinskio, o vėliau ir Dauguviečio teatrinio kelio pradžia, 1895–1917 m. buvo „apolitinė“, ekonominei sėkmei ir masinei paklausai orientuota įstaiga: teatrą įkūrusi S. Peterburgo literatūros dailės draugija siekė „sukurti publikos meniniams poreikiams atliepiantį teatrą“. 1919 m. pavasarį K. Glinskiui buvo pasiūlyta imtis burti Lietuvių (Vilniaus) valstybinio teatro trupę. Pasiūlymas buvo viliojantis ir K. Glinskis vėl atsidūrė Lietuvoje. Pirmieji režisieriaus žingsniai  buvo sudėtingi. Kūrė teatro studiją ir teatrą daugiausia iš mėgėjų, vaidinusių jo režisuotuose spektakliuose Peterburge (Z. Arlauskaitė, V. Dulaitis, V. Braziulevičius), taip pat rinko aktorius iš Vilniaus teatrų (A. Rucevičius, J.Strazdas, J. Talmantas) ir kt. Daugiausia tai buvo patyrę žmonės, galintys vaidinti pagal tam tikrus amplua. Po to, kai Vilnių okupavo lenkai, ši teatro studija persikėlė į Kauną, o vėliau – į Jurbarką. Lietuvių meno kūrėjų draugija nutarė iš trijų teatrų branduolių suformuoti vieną – Valstybės teatrą – ir jam vadovauti pakvietė K. Glinskį. Pirmasis jo režisuotas spektaklis šiame kolektyve buvo Asnyko „Kęstutis”. K. Glinskis iš Lietuvos valstybinio dramos teatro išėjo 1937 m. Tais pačiais metais įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą savo asmeninių santaupų. Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugoma nuotraukų vinjetė, įteikta K. Glinskiui sceninės veiklos 30-mečio proga buvusių Vilniaus teatro trupės narių. Joje ne tik sukaktuvininko atvaizdas, bet ir veidai 14-os Lietuvos teatralų, kūrusių ankstyvuosius lietuviško teatro apmatus, nepriklausomos Lietuvos naująją dramaturgiją. To meto visuomenė iš ką tik įsikūrusio teatro reikalavo naujų iškilių darbų, vertų profesionalaus teatro. Per savo karjerą Valstybiniame teatre K. Glinskis pastatė 31 dramą, 2 operas, pats sukūrė 31 vaidmenį. Scenos korifėjus mirė 1938 m., palaikai kremuoti, urna palaidota Petrašiūnų kapinėse.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė