Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Litografija. J. K. Sapiega

2017. 11. 15

Muziejus laikraštyje Nr. 46 (516)

Sapiegos prie Lietuvos elito branduolio prisijungė XV–XVI a. Lenkų heraldikas Bartošas Paprockis XVI a. viduryje iškėlė versiją, kad Sapiegos gali būti kilę iš Vytauto laikų Trakų kašteliono Jono Sungailos. 2016 m. Trakų istorijos muziejaus dailės rinkinį papildė rusėnų kilmės didikų Sapiegų, Čerėjos atšakos atstovo Jono Kazimiero portretas.
    
Jonas Kazimieras Sapiega vyresnysis (apie 1672/1675–1730 m.) kilęs iš LDK  magnatų giminės (herbas Lapinas (Liś)), gimė Lietuvos didžiojo taurininko, didžiojo žirgininko, Gardino Seimo maršalkos, Babruisko ir Breslaujos seniūno Pranciškaus Stepono Sapiegos (apie 1646–1686) ir kunigaikštytės Onos Kristinos Liubomirskytės (m. 1701) šeimoje. Lietuvos ir Lenkijos valstybės (LLV) valdovas Jonas III Sobieskis buvo jo krikštatėvis. Baigęs studijas jėzuitų kolegijose Varšuvoje (1685) ir Braneve (1692), išvyko į 5 metus trukusią kelionę po Vakarų Europos valstybes: aplankė Angliją, Prancūziją, Nyderlandus. 1697 m., grįžęs į LLV buvo išrinktas pasiuntiniu į Brastos vaivadijos seimą. Nuo 1682 m. buvo Bobruisko seniūnas. Po valdovo mirties nedalyvavo Sapiegų giminės inicijuotoje konfrontacijoje prieš Augusto II Stipriojo (1670–1733) išrinkimą LLV monarchu. Dėl to jam, išsižadėjus giminės, pavyko išvengti vėlesnių represijų. Nepaisant to, 1703 m. Jonas Kazimieras Sapiega buvo vienas švediškosios konfederacijos sudarymo, Augusto II detronizavimo, abdikacijos bei Stanislovo Leščinskio (1677–1766) išrinkimo valdovu iniciatorius. 1705 m. lydėjo Lvovo arkivyskupą Konstantą Zielinskį (1646–1709) iš Torunės į Varšuvoje vykusią Stanislovo Leščinskio vainikavimo ceremoniją, pasirašė valdovo pacta conventa. Po metų J. K. Sapiega buvo paskirtas generaliniu Lenkijos seniūnu, o 1708–1709 m. ėjo didžiojo LDK etmono pareigas.
    
Po Poltavos mūšio (1709) J. K. Sapiega perėjo į Augusto II pusę, išmeldė amnestijos malonę, tačiau neteko etmono buožės ir 15-os tūkstančių karių armijos. 1711 m. vėl prisijungė prie Augusto II priešininkų, o 1713 m. išprašo pasigailėjimo, tačiau 1716 m. vėl konfrontuoja su Vetinų dinastijos valdovu – prisijungė prie antisaksiškos Tarnogrudo konfederacijos ir liko oponuojančiu iki gyvenimo pabaigos. 1720 m. inicijuoja savo sūnaus Petro (1701–1771) santuoką su Rusijos kunigaikščio Aleksandro Menšikovo (1673–1729) dukra. Tuoktuvės neįvyko, tačiau Petras Sapiega tapo vienas iš imperatorės Jekaterinos I (1684–1727) favoritų. 1726 m. Jonui Kazimierui Sapiegai imperatorė suteikė feldmaršalo laipsnį, tų pačių metų kovo 22 d. jis tapo išsyk dviejų ordinų – šv. apaštalo Andriejaus ir šv. Aleksandro Neviškio – kavalierius. 1727 m. buvo paskirtas Sankt Peterburgo ir Ingrijos generalgubernatoriumi, tačiau jau kitų metų pavasarį grįžo į LLV, idant palaikytų bei remtų Sapiegų giminės politines ambicijas. Palaidotas Radlino mieste, Silezijoje.
    
Muziejuje saugomas portretas – litografija, sukurta pagal garsaus XIX a. lenkų dailininko Wojciecho Gerosno (1831–1901) piešinį ir litografo Vladysłavo Valkievičiaus raižinį, išleista A. Dzvonkovskio bendrovės Varšuvoje apie 1860–1862 m. 227 x 174 mm dydžio kompozicija apačioje dekoruota didžiojo Lietuvos etmono parašo faksimile bei giminės herbu – pergalės ir dorybės simboliu.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė