Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Miniatiūriniai indai iš Viešvilės kapinyno III

2017. 11. 30

Muziejus laikraštyje Nr. 48 (518)

Viešvilės kapinyną Trakų istorijos muziejaus archeologai pradėjo tirti dar 2004 metais ir daugiau nei dešimtmetį vykusių ekspedicijų metu surinkti duomenys leidžia užpildyti iki tol buvusias informacijos spragas apie skalvių laidojimo papročius. Šį kartą pristatome molinius keraminius indus – miniatiūrinius puodelius – iš Viešvilės kapinyno III, priklausančio VIII –XI a. skalvių etnokultūrinei grupei. Indai rasti 2008 m. vykusių archeologinių tyrinėjimų metu, IX – XI a. datuojamuose vaikų kapuose.
    
Palaidojimuose miniatiūriniai puodeliai randami jau I–VII a. Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kapinynuose ir tai yra vienas iš būdingiausių minėtos kultūros bruožų. Šiuo laikotarpiu pavienių puodelių randama ir piliakalniuose. Vėliau toks laidojimo paprotys išplito ir į kitas teritorijas, ir nors labiausiai įsigalėjo tarp kuršių, į kapus dedami miniatiūriniai puodeliai aptinkami tarp skalvių bei lamatiečių, o pavieniai ir likusioje Lietuvos dalyje.     
    
Miniatiūriniai indai randami moterų, vyrų, vaikų kapuose, dažniausiai galvos srityje. Šios įkapės 4 – 6,5 cm aukščio, jų dugno skersmuo 24 – 66 mm, tačiau ne visi  puodeliai tokie maži – kai kurių būta gana didelių, jie galėjo būti naudojami kaip stalo indai buityje. Dalis puodelių išlikę tik iš dalies, t. y. jiems trūksta nemažos dalies šukių. Taip pat rasta kapų, kuriuose puodelis sąmoningai sudaužytas, o šukės išmėtytos visoje kapo duobėje, arba iš viso rasta tik dalis puodelio. Manoma, jog buityje naudotų indų daužymas kartais būdavo itin ritualizuotas, ceremonija atliekama specialioje kapinyno vietoje. Dalyje puodelių randama degėsių, pelenų, tad keliama prielaida, jog šie indai buvo naudojami žarijoms iš namų ar iš kapinyno alkavietės ugniakuro pernešti iki kapo duobės, o buityje naudotuose lipdytuose puoduose galėjo būti laikomas maistas. Deja, ką tiksliai dėjo kelionėn įvardinti sunku: atlikti tyrimai kol kas pateikia duomenų apie mėsą, riešutus. Į mažesniuosius indus buvo pilami gėrimai. Vieno ir nenuginčijamo atsakymo kokia šių įkapių paskirtis nėra, nors apie tai diskutuojama nemažai metų ir esama įvairių versijų.
    
Pirmą kartą rimčiau interpretuoti kapuose aptinkamus miniatiūrinius puodelius buvo bandoma tarpukariu. Tuomet  atmesta Eustachijaus Tiškevičiaus mintis, jog tai mirusiesiems skirtos „ašaruvės“, ir pradėta svarstyti, jog į puodelius turėjo būti dedama maisto, skirto palengvinti mirusiojo kelionę į pomirtinį pasaulį. Pabirusios skirtingų sudaužytų puodų šukės aiškintos mintimi, kad pomirtiniame gyvenime sielai reikia tik „šešėlių pavidalo“ daiktų. Vėliau kelta hipotezė apie šermenis ir mirusiųjų atminimo šventes, skirtas vėlėms sušildyti, pamaitinti ir pagirdyti. Tyrinėtoja Laima Nakaitė-Vaitkunskienė šiuos puodelius laikė į pomirtinį pasaulį perkeliamų daiktų kopijomis. O Gintaro Beresnevičiaus nagrinėtas ir atvirkštinis pomirtinio pasaulio, kuriame maži daiktai virsta dideliais, o sulaužyti – sveikais, modelis.
    
Tad apibendrinant galima teigti, jog nepaisant galimybių laboratorijose ištirti puodelių turinį, tikroji jų paskirtis ir reikšmė to meto žmonėms iki šiol kelia diskusijas.

Muziejininkė Nijolė Vailionytė