Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Unė Babickaitė – lietuvių aktorė ir režisierė

2017. 12. 06

Muziejus laikraštyje Nr. 49 (519)

Unė (Uršulė) Babickaitė gimė 1897 m. Laukmeniškiuose, Kupiškio valsčiuje, ūkininkų šeimoje. Uršulė nuo vaikystės mėgo chorus, teatro vaidinimus ir muzikos ratelius. Baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. Artėjant I Pasauliniam karui, Uršulė su broliais pasitraukė į Peterburgą. 1916–1918 m. mokėsi dainavimo ir vadybos Peterburgo Imperatoriškoje konservatorijoje. Tuo pačiu metu įsijungė į lietuvių pabėgėlių kultūrinę ir meninę veiklą. Peterburge ji sutiko Balį Sruogą, su kuriuo buvo pažįstama nuo gimnazijos laikų.  Jis pirmasis pastebėjo U. Babickaitės artistinį talentą, pakreipė jos kelią į sceną,  sugalvojo jai Unės vardą. Grįžusi į Lietuvą 1918–1919 m. vaidino ir režisavo Kaune. Tapo pirmąja režisiere Lietuvos teatro istorijoje.
             
1919 m. persikėlė į JAV. Sutrumpino savo vardą į Une Baye. Amerikoje vaidino keliuose filmuose, dirbo Vašingtono ir Niujorko teatruose, daugiausia su režisieriumi Arturu Hopkinsu. Ištekėjo už pusbrolio (motinos brolio sūnaus) Vytauto Andriaus Graičiūno. Perspektyvi U. Babickaitės karjera kine nutrūko dėl akies ligos.  1928 m. su vyru persikėlė iš Amerikos į Europą, vaidino Londono ir Paryžiaus teatruose. Spaudoje buvo palankiai atsiliepiama apie jos vaidybą.  Ligos, operacijos, silpstantis regėjimas paskatino Graičiūnus 1936 m. grįžti į Lietuvą. Konservatyvi Lietuvos visuomenė nebuvo linkusi bendradarbiauti su dviem išsilavinusiomis, turinčiomis originalią mąstyseną, tolerantiškomis, naujoviškų idėjų ir požiūrių kupinomis asmenybėmis. Unė buvo intelektualė, domėjosi teatru, turėjo gausią biblioteką. Nuo vaikystės rinko knygas ir eksponatus Lietuvos teatro muziejui. 1936–1939 m. vadovavo Šaulių sąjungos teatrui, dirbo Panevėžio teatre, pastatė tris spektaklius.
               
Išgyvenę II Pasaulinį karą Graičiūnai nepasitraukė iš Lietuvos, nors Vytautas tebebuvo JAV pilietis. Sutuoktiniai buvo apkaltinti šnipinėjimu prieš SSRS, antisovietine agitacija. Vyras nuteistas 10 metų, o Unė 5 metams tremties. V. Graičiūnas tremtyje palūžo ir nusižudė. Po Stalino mirties U. Babickaitė buvo reabilituota ir jai leista grįžti į Lietuvą. Gyveno Kaune. Visus likusius savo gyvenimo metus  labai skaudžiai išgyveno vyro netektį. Mirė 1961 metais, palaidota gimtinėje.  
                
Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje saugoma spektaklio „Pavydas“, statyto XX a. 3 deš. Paryžiuje, kuriame vaidino Unė Babickaitė, afiša. Tuomet jos teatrinėje veikloje po pažinties su vienu žymiausių XX a. režisieriumi Teodoru Komisarževskiu įvyko didžiulės permainos. Afišoje skelbiama, kad spektaklis Paryžiuje, kuriame vaidins Une Baye turėjo didelį pasisekimą Londone, o vaidinimo režisierius yra  T. Komisarževskis.

2017 m. minint Unės Babickaitės – Graičiūnienės, vienos žinomiausių aktorių tarpukario Lietuvoje 120-ąsias gimimo metines, jos likime jaučiame esant unikalią asmenybę, kuri buvo įsipynusi į ne vieno žinomo žmogaus likimą, patyrė dramatiškus likimo išbandymus. Lietuvių kultūros istorijai svarbi kaip žymi Lietuvos vardo ambasadorė užsienyje – dirbusi JAV,  įvairiose Europos šalyse, ten užmezgusi daug kontaktų su įvairiais kultūros ir meno žmonėmis.

Rinkinio saugotoja Danutė Pavilonienė