Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Trakų istorijos muziejuje suplevėsavo Suomijos vėliava

2017. 12. 06
2017 m. gruodžio 6 d. Trakų pusiasalio pilies boškte – varpinėje iškelta Suomijos vėliava.  Trakų istorijos muziejus  dalyvauja vėliavų pakėlimo iniciatyvoje, kurią pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. lapkričio 22 d. pasitarime.

2018 metais ne tik Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį, Nepriklausomybės šimtmečius švęs ir kaimyninės šalys: Estija, Latvija, Lenkija, Suomija. Pagerbiant ir sveikinant šias šalis jų nepriklausomybės dieną, siūloma kartu su  Lietuvos valstybės vėliava iškelti švenčiančios valstybės vėliavą.

1917 m. gruodžio 6 d. Suomija paskelbė Nepriklausomybę. Tačiau kaip ir visų laisvės siekiančių  valstybių kelias į nepriklausomybę nebuvo paprastas ir lengvas. XIX a. pradžioje po karo su Švedija  Suomija tapo didžiąja kunigaikštyste Rusijos imperijos sudėtyje iki 1917 m. pabaigos,  o didžiuoju kunigaikščiu buvo Rusijos caras. Suomijos rusifikacija (1899–1905 ir 1908–1917) buvo carų politika apriboti specialų Suomijos statusą ir integruoti šalį politiškai ir  kariškai į imperiją. Karo prievolės įstatymas inkorporavo suomių armiją į Rusijos armijos sudėtį. Suomiai pasyviai priešinosi, stengėsi saugoti savo kultūrinį identitetą. 1917 m.  Spalio revoliucija Rusijoje  įtakojo Suomijos politiką. Lapkričio 15 d. bolševikai paskelbė visuotinę apsisprendimo teisę, taip pat ir teisę atsiskirti nuo Rusijos.  Nesocialistinis senatas pasiūlė parlamentui paskelbti nepriklausomybę. Suomija tapo nepriklausoma. Sovietų vyriausybė gruodžio 18 d. pripažino Suomijos nepriklausomybę, o netrukus Vokietija ir Skandinavijos šalys.
    
Sveikinant Suomiją nepriklausomybės šimtmečio proga Lietuvos piliečiai raginami iškelti Lietuvos valstybės vėliavą, o įstaigos, esant galimybei ir Suomijos vėliavą.  Dalyvaukime gražioje iniciatyvoje.