Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovą, balandį, spalį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Baltijos laisvės simboliai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2018-02-15 iki 2018-07-15

Plakečių kolekcijos paroda
„Lietuvos kūrėjai 1918 - 2018“
Trakų salos pilyje
Nuo 2018-07-03 iki 2018-12-30

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2018
„Regina Lituaniae - 300“

 

 

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Džanikės-Chanim mauzoliejus

2017. 12. 13

Muziejus laikraštyje Nr. 50 (520)

Džanikė - Chanim svarbi asmenybė ne tik Krymo, bet ir Aukso Ordos istorijoje. Jos motina Chačebėjaus dukra Togaibek buvo trečioji Tochtamyšo žmona. Džanikės - Chanim tėvas Tochtamyšas – Baltosios Ordos chanas, laikinai sujungęs ją su Mėlynąja Orda į vieningą Aukso Ordą, vieno iš Čingischano proanūkių sūnus (tikriausiai chano Ordos). Duomenų apie ankstyvąjį Tochtamyšo gyvenimą beveik nėra. Pirmą kartą paminėtas, kai bandė nuversti chaną Urusą ir užgrobti valdžią Baltojoje Ordoje. 1378 m. po Uruso mirties Tochtamyšas, remiamas Timūro, tapo Baltosios Ordos chanu.
    
1385 m. su 50 tūkstančių karių armija jis užpuolė  Tebrizą. Į Persijos žemes kėsinosi ir Timūras. Tarp buvusių sąjungininkų prasidėjo karas. Timūras ėmė puldinėti ir plėšti Aukso Ordos teritorijas. Iš tėvo pusės Džanikė - Chanim buvo čingizidė. Sostą Ordoje galėjo užimti tik tiesioginiai Čingischano palikuonys. Tai netenkino jos vyro nogajų emiro Edigėjaus ir šis 1397 m. pereina į Samarkando valdytojo Timūro pusę, tuo užrūstindamas Tochtamyšą, kuris nužudo Džanikės - Chanim motiną Togaibek ir ima kariauti prieš dukters vyrą. Po keleto nesėkmingų mūšių Tochtamyšas pabėgo, o valdžią Aukso Ordoje perėmė Edigėjus. Tochtamyšas pagalbos atgauti sostą pasiprašė LDK kunigaikščio Vytauto, tačiau po pralaimėto Vorsklos mūšio, sosto atgauti nepavyko. 1405 m. Tiumenėje jis buvo nužudytas Edigėjaus žmonių.
    
1416 m. Džanikė - Chanim atliko chadžą į Meką ir taip sustiprino savo autoritetą ir įtaką tarp Krymo gyventojų. 1420 m. įvyko mūšis tarp Edigėjaus ir jauniausiojo Džanikės - Chanim brolio Kadyr - Berdy, kuriame abu žuvo. Ji neteko ir vyro ir brolio. Kadangi Tochtamyšo visi sūnūs buvo žuvę, Džanikė - Chanim tapo Kirk - Ero valdytoja iki mirties. Prasidėjus Aukso Ordos byrėjimui ir Kryme kylant separatistinėms nuotaikoms, Džanikė - Chanim remia vieną iš Tochtamyšo palikuonių, Girėjų dinastijos, valdžiusios Krymą 300 metų pradininką Chadži - Girėjų (kaip manoma gimusį Trakuose). 1420–1441 m. jis vedė kovas prieš Aukso ordą, o laimėjęs 1443 m. tapo Krymo chanu.
    
Mažosios Azijos „seldžiukų“ architektūros pavyzdys yra Džanikės - Chanim mauzoliejus, pastatytas XV a Kirk - Ere (Čufut - Kale). Tai vienas iš nedaugelio išlikusių pastatų šiame architektūriniame draustinyje. Pastatas simetriško aštuonkampio plano, dengtas čerpių stogu, prie jo pristatytas portalas su masyvia arka. Arabiškais rašmenimis išraižytas marmure užrašas skelbia, kad čia ilsisi garsi valdovė Džanikė - Chanim, chano Tochtamyšo dukra, mirusi 1437 m. Taip pat yra įrašai iš chadisų (Pranašo Mahometo pasisakymų). Tokio tipo pastatai – mauzoliejai atsirado Kryme XIV a. Krymo totorių kalboje jie vadinami diurbe.
    
Trakų istorijos muziejaus karaimikos rinkinyje saugomas XX a. pradžioje išleistas atvirukas su mauzoliejaus atvaizdu. Vaizdo apačioje – raudonos spalvos spausdintas užrašas: „Крымъ - Чуфутъ - Кале“. Atvirukas išleistas pasaulinės pašto sąjungos Maskvoje (užrašas rusų ir prancūzų k.).
                                                                   
S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus vedėjas Vidas Alvikas