Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Angelas – Kalėdų simbolis

2017. 12. 21

Muziejus laikraštyje Nr. 51 (521)

Kalėdos – šviesos ir vilties šventė, o tai puikiai įkūnija angelai. Šiandien angelas – neatsiejamas adventinio laikotarpio ir Šv. Kalėdų simbolis, reiškiantis nemirtingumą, dorybę, nekaltybę, meilę, gerumą ir dangišką prigimtį.

Angelo vaizdinys nuo seno gyvuoja tiek antikiniame, tiek mitologiniame pasaulėvaizdyje. Šventajame rašte angelai vaizduojami tokiuose siužetuose kaip Apreiškimas Marijai, Jėzaus gimimas, Prisikėlimas, Abraomo auka, Tobijo istorija, Paskutinis teismas ir kt. Be angelų neįsivaizduojamas dangus – juos matome Ėmimo į dangų, Marijos vainikavimo danguje, Švč. Trejybės ir kt. kompozicijose. Jie supa Viešpaties sostą ir sudaro bendriją Švč. Mergelei Marijai ir šventiesiems. Angelai kaip palydovai ar dangiški muzikantai vaizduojami ne tik Šventojo Rašto siužetuose, bet ir šventųjų gyvenimo scenose (šv. Cecilijos, šv. Pranciškaus, šv. Roko ir kt.). Kartais angelai vaizduojami ir vieni. Angelas yra šv. evangelisto Mato simbolis ir atributas. Krikščioniški dangaus pasiuntiniai tik IV a. pabaigoje gavo sparnus. Ir patys angelai vis gražėjo. Viduramžių mene jie išties atrodė labai lengvi, beveik persišviečiantys, sklendžiantys ore. Renesanso menininkams, pradėjus daugiau dėmesio skirti realaus pasaulio vaizdavimui, angelai įgavo labiau apčiuopiamą trimatį pavidalą. Baroko mene šios būtybės tapo dar jaunesnės, mielesnės ir tyresnės, kol visai virto kūdikėliais – kūdikėlio Jėzaus žaidimų draugais.

Pirmosios žinios apie angelų atvaizdus Lietuvoje siekia XV a., vėliau, XVI–XVIII a. angelų vaizdavimas plito, įvairėjo temos. Su plintančiais angelų atvaizdais susijusios vienuolijos ir brolijos, tiesiogiai skatinusios viešąjį angelų kultą. Pasikeitimai Bažnyčios organizacijoje, išryškėję mentaliteto pokyčiai atsispindėjo ir angelų vaizdavimo tradicijoje. Tuomet plačiai paplito šv. arkangelo Mykolo, katalikų Bažnyčios ir visų krikščionių globėjo, atvaizdai, kuriuose arkangelas kovoja su demonu. Angelų ikonografija gyvavo ir XX a. I pusėje, vaizdavimo tradicija išliko iki šių dienų.

Trakų istorijos muziejaus istorijos rinkinį 2016 metais papildė dvi žvakidės – bareljefai, vaizduojančios klūpančius angelus. Žvakidės yra 32 cm aukščio,  pagamintos XIX a. viduryje, Vilniuje. Vieno lizdo, kaldintos iš bronzos plokštelės su gaubtomis, cilindro formos lėkštelėmis viršuje, komponuotomis ant antikinio stiliaus kolonų. Angelai pavaizduoti renesansine maniera – vilkintys ilgas tunikas, basi, vienplaukiai. Apatinėje žvakidžių dalyje komponuotos geležinės plokštelės, skirtos tvirtinimui.

Angelai savyje neša Dievo šviesą, kurios mes nematome, bet jaučiame. Laukdami šv. Kalėdų pradžiuginkime kitų širdis gerumo šviesa ir tesaugo mus visus angelai.

Muziejininkė Evelina Petrauskė