Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2018
„Regina Lituaniae - 300“
Darbai priimami iki 2018 gegužės 1 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Širvintų paminklui – 90 metų

2017. 12. 27

Muziejus laikraštyje Nr. 52 (522)

2017 m. sukako 90 metų Širvintose pastatytam paminklui Nepriklausomybės kovoms atminti.  1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, jos laisvę reikėjo ginti ginklu. Lietuvos kariuomenei teko kovoti su bermontininkais, lenkais, bolševikais.

1920 m. rugsėjo 29 d. prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos derybos, kurios spalio 7 d. pasibaigė Suvalkų sutarties pasirašymu. Tačiau spalio 8 d. Lenkijos generolas Liucjanas Želigovskis (1865–1947) inscenizavo maištą ir spalio 9 d. užėmė Vilnių. Ten buvo paskelbta apie naujos valstybės – Vidurinės Lietuvos (lenk. Litwa Środkowa, Republika Litwy Środkowej) įkūrimą. L. Želigovskio pajėgos toliau tęsė puolimą ir pasiekė Ukmergę. Po Lietuvos kariuomenės kontrpuolimo  lapkričio 19 d. prie Širvintų bei lapkričio 21 d. prie Giedraičių, L. Želigovskio pajėgos patyrė pralaimėjimus. Tolesnis Lietuvos kariuomenės puolimas buvo nutrauktas  Tautų Sąjungos komisijos.     
    
1925 m. gegužės 25 d. pasienio policijos Širvintų baro viršininko I. Juodenikio (Juodemsko) iniciatyva buvo sušauktas Širvintų valsčiaus inteligentijos ir visuomenės susirinkimas, kuriame įsteigtas Nepriklausomybės kovose žuvusių savanorių kapų sutvarkymo komitetas. Susirinkę 29 asmenys išrinko komiteto pirmininką I. Juodenikį. Į komitetą buvo išrinktas taikos teisėjas I. Bartasevičius, o netrukus įsijungė kunigas Donatas Linartas (1874–1950).
    
Komitetas 1926 m. aukų lapais surinko apie 10 tūkst. litų, iš kurių 4442 litai buvo išleisti penkioms kapavietėms Širvintų apylinkėse sutvarkyti. Likus nepanaudotų pinigų, kilo mintis Širvintose pastatyti paminklą. Komiteto nariai kreipėsi į jauną Meno mokyklos skulptorių   Robertą Antinį (1898–1988), kuris buvo savanoris, kovų ties Širvintomis dalyvis. Jo diplominis darbas buvo Nepriklausomybės kovų aukoms atminti skirtas paminklas. Paminklas pastatytas iš granito masės ant nedidelės, supiltos kalvelės, apjuostas tvorele iš 11 sviedinių ir grandinių, skvere prie Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios. Darbus prižiūrėjo Meno mokyklos direktorius Kajetonas Šklėrius (1876–1932). Paminklas vaizduoja stovinčią  Motiną laikančią mirtinai sužeistą karį. Skulptūra sumontuota ant stačiakampio postamento, kurio priekyje, sukryžiuoti skyde Vyties kryžius ir kalavijas, dešinėje pusėje užrašas:, ,Dėkingi tautiečiai 1927. VIII. 15.“, kairėje – ,,Žuvusiems ties Širvintais karžygiams 1919–1922 m.“
    
1927 m. rugpjūčio 15 d. per Žolines įvyko paminklo atidarymas Širvintose. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Antanas Smetona (1874–1944), Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta (1873–1942). Prezidentas  buvo sutiktas karo orkestro maršu, aukotos iškilmingos mišios Širvintų bažnyčioje.  Po mišių virš miesto praskrido  karo lėktuvų eskadrilė. Paminklą atidarė  A. Smetona ir generolas  Silvestras Žukauskas (1860–1937),  paminklą pašventino vyskupas J. Kukta. Sveikinimo kalbas pasakė Prezidentas A. Smetona, savanoris generolas  Jonas Jurgis Bulota (1855–1942), pulkininkas Vladas Skorupskas (1895–1981).    
    
Pirmasis toks paminklas, stovėjęs Lietuvoje, Širvintose, 1955 m. sovietų buvo nugriautas ir sunaikintas. 1991 m. paminklą atstatė skulptoriaus sūnus Robertas Antinis.
    
Trakų istorijos muziejuje saugomos kelios šio renginio nuotraukos. Pristatoma 242 x 182 mm dydžio nuotrauka, kurioje įamžintas paminklo atidarymo momentas – A. Smetona ir  S. Žukauskas perkerpa juostą. Fotografas M. Reizenmanas iš  Širvintų.
                                                                
Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas