Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovą, balandį, spalį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Plakečių kolekcijos paroda
„Lietuvos kūrėjai 1918 - 2018“
Trakų salos pilyje
Nuo 2018-07-03 iki 2018-12-30

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2018
„Regina Lituaniae - 300“


 

 

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Pypkė, dekoruota Eugenijaus Savojiečio horeljefu

2018. 01. 31

Muziejus laikraštyje Nr. 5 (527)

Trakų istorijos muziejaus pasirenkamas būdas, kaip įtaigiausiai, veiksmingiausiai perteikti lankytojams muziejaus veiklos misiją visada yra siejamas su praeities artefaktais, kultūros bei meno vertybėmis – eksponatais. Leidinių publikavimas yra viena iš muziejų mokslinių komunikavimo formų. Muziejaus leidinys „Pypkės ir rūkikliai“ yra kruopštaus darbo rezultatas. Rengiant leidinį (nuo 2014 m.) muziejaus teminė rūkymo reikmenų bei su tabako istorija susijusių eksponatų kolekcija pasipildė naujais vertingais objektais.

2017 m. muziejus įsigijo XIX a. sukurtą pypkės galvutę, išsiskiriančiu ne tik savo dydžiu, bet ir menine išraiška. Šis objektas, pagamintas iš sepiolito, dekoruotas istorinės asmenybės – Fransua Eugenijaus (1663–1736), Savojos princo raita figūra. Pypkės galvutės ilgis 225 mm, taurės Ø 42 mm, dūmtakio Ø 28 mm. Metalo detalės pagamintos iš sidabruoto žalvario, puoštos turkiu ir ametistais, o taurės dangtelis – kunigaikštiškos mitros, vainikuotos valdžios insignijomis, formos.
    
Eugenijus Savojietis – vienas žymiausių Europos karvedžių, padėjęs atsilaikyti Habsburgams prieš prancūzus ir sustabdęs osmanų imperijos veržimąsi į Europą. Gimęs Paryžiuje, buvo jauniausias karininko ir valstybės veikėjo princo Eženo Moriso Savojiečio, grafo de Suassono, ir kardinolo Mazarinio dukterėčios Olimpijos Mančini sūnus. Taigi, buvo vienos seniausios Savojos hercogų giminės atstovas. Būdamas dvidešimtmetis pradėjo savo karinę karjerą, tačiau ne gimtojoje Prancūzijoje, o Habsburgų valdomoje Austrijoje. Istorikai pažymi išskirtinius šios asmenybės bruožus – drąsą bei ryžtą, pagrįstus giluminiu priešininko perpratimu, neišsemiamą išradingumą įgyvendinant planus, šaltakraujiškumą pačiomis kritiškiausiomis akimirkomis, gebėjimą užkariauti kareivių širdis ir įkvėpti kovinės dvasios. Eugenijus Savojietis pasižymėjo didžiuliais kariniais nuopelnais ir istorinėmis pergalėmis. Jis laikomas vienu iškiliausiu ir didžiausią įtaką karo menui padariusių Naujųjų Amžių Europos karvedžiu.
    
Šiam karvedžiui pastatytą paminklą Vienoje, Didvyrių aikštėje (vok. Heldenplatz) atkartoja pypkės horeljefinis dekoras. Paminklo autorius – skulptorius Antonas Fernkornas (vok. Anton Dominick Ritter von Fernkorn, 1813–1878). Skulptūrinės kompozicijos pjedestale įamžintos svarbios pergalingų mūšių datos: Zenta (1697), Hiochštadtas (1704) ir Turinas (1706). Tačiau labai svarbus ir paminėtinas pirmasis Eugenijaus Savojiečio mūšis – kritinis taškas, kai su ketvirčiu milijono karių didysis osmanų imperijos viziris Kara Mustafa 1683 m. apsiautė Vieną. Tai buvo grėsmė ne tik Austrijai, bet ir visai Europai. Sostinę išgelbėti padėjo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jonas III Sobieskis (1629–1696), kuris laiku atvyko su pastiprinimu. Šia pergale J. Sobieskis išgarsėjo visoje Europoje. Po mūšio prie Vienos buvo sustabdyta Osmanų imperijos ekspansija į centrinę Europą, o princas Eugenijus tęsė sėkmingus karo žygius. Baigęs žemiškąją kelionę, palaidotas Vienoje, šv. Stepono katedroje.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė