Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Estijos Respublikos apdovanojimai 1918–1940 m.

2018. 02. 21

Muziejus laikraštyje Nr. 8 (530)

1918 m. vasario 24 d. Estija paskelbė savo Nepriklausomybę. Laisvę estams teko ginti kovose su vokiečiais ir bolševikais. 1919 m. vasario mėn. įsteigtas pirmasis ir aukščiausias Estijos ordinas – Laisvės kryžius (Vabadusrist) buvo trijų kategorijų, trijų laipsnių: I kategorija – už karinį vadovavimą, II – už narsą mūšiuose, III – už civilinius nuopelnus. III kategorijos 1 laipsnio ordinu apdovanotas Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885–1969) ir III kategorijos 2 laipsnio ordinu diplomatas Jonas Aukštuolis (1885–1949).  
    
1920 m. liepos 15 d. buvo priimta Estijos Konstitucija, kurios 7 straipsnyje buvo sakoma: „Estijos Respublika neskiria ordinų ar medalių savo piliečiams, išskyrus kariškius karo metu. Estijos piliečiai taip pat neturi teisės priimti kitų šalių ordinų ar medalių.“ 1925 m. birželio 19 d. Estijos parlamentas (Riigikogu) išleido įstatymą, sustabdantį Estijos Laisvės kryžiaus ordino skyrimą. Estijos Respublika pateko į keblią padėtį, kadangi tarpvalstybiniai santykiai išreiškiami ir apsikeitimu apdovanojimais. Estijos valstybė neturėjo galimybės už įvairius nuopelnus pagerbti ir savo piliečius. Pokyčiai įvyko 1934 m., kai šalies Prezidentas Konstantinas Petsas (1874–1956) valstybėje paskelbė nepaprastąją padėtį ir užgrobė valdžią, savo potvarkiu pakeisdamas Vyriausybę. Apdovanojimų įstatymas patvirtintas 1936 m. spalio 7 d., buvo įsteigti Baltosios žvaigždės ir Estijos valstybės Herbo ordinai, o memorialiniai Estijos Raudonojo Kryžiaus bei Erelio kryžiaus ordinai taip pat tapo valstybės apdovanojimais.  
    
Baltosios žvaigždės ordino Aukso grandine 1938 m. apdovanotas Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (1874–1944), I laipsnio ordinu 1937 m. apdovanotas Žemės ūkio ministras Stasys Putvinskis (1898–1942), 1938 m. – Užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (1896–1991).
    
Erelio kryžiaus ordinas įsteigtas 1928 m. vasario 17 d., jo devizas „Pro Patria“ (Už Tėvynę). Šis ordinas buvo penkių laipsnių ir gamintas Roman Tavast ir Josehp Kopf firmoje Taline. I laipsnio ordinu buvo apdovanoti 11 Lietuvos politinių veikėjų, jų tarpe ir Prezidentas A. Smetona.
    
Aukščiausias Estijos valstybės apdovanojimas – Herbo ordino grandinė. Šio apdovanojimo prieš karą buvo tik vienas egzempliorius. Grandinė kaldinama iš aukso ir puošta brangakmeniais. Estijos valstybės Herbo ordino grandinė yra viena iš Estijos Respublikos prezidento regalijų. 1940 m. liepos mėn., kai Sovietų Sąjunga okupavo Estiją ir okupacinė valdžia Respublikos  prezidentą K. Petsą ištrėmė į Rusiją, buvo išvežta ir Estijos Prezidento grandinė. 1990 m. atkūrusi Nepriklausomybę, Estija daug kartų reikalavo grąžinti Prezidento grandinę, bet iki šiol jos neatgavo.
    
Trakų istorijos muziejuje saugomi keli Estijos Respublikos apdovanojimai. Estijos Respublikos Nepriklausomybės 100–čio išvakarėse  pristatomas Erelio kryžiaus I laipsnio ordinas, kuris XX a. 4 deš. buvo  įteiktas Danijos pasiuntiniui F.E.H.A. Lerche (1878–1972).
                                                                
Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas