Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovą, balandį, spalį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

1863 m. sukilimo didvyris Konstantinas Kalinauskas

2018. 03. 21

Muziejus laikraštyje Nr. 12 (534)

1863 m. pradžioje Rusijos imperijos okupuotose Lietuvos ir Lenkijos valstybės (LLV) žemėse prasidėjo sukilimas prieš caro valdžią. 2018–aisiais sukanka 155 metai nuo šio sukilimo pradžios ir 180 metų nuo vieno iš jo lyderių Konstantino Kalinausko (1838–1864) gimimo.
    
K. Kalinauskas gimė 1838 m. vasario 2 d. Mastaulėnų kaime (dab. Lenkija), mažažemių bajorų šeimoje. 1860 m. baigęs studijas Sankt Peterburgo universitete įgijo teisininko kvalifikaciją. Dar studijų metais jis įsitraukė į slaptų revoliucinių būrelių veiklą. Grįžęs po studijų, teisininko karjeros K. Kalinauskas nepradėjo, o rimtai užsiėmė revoliucine veikla: kūrė slaptus būrelius, kvietė žmones sukilti prieš caro valdžią, baltarusių kalba leido laikraštį „Mužyckaja prauda“ (Mužikų tiesa), kuriame ir pats rašė straipsnius. K. Kalinauskas priklausė vadinamajai „raudonųjų“ organizacijai, kuri, priešingai nei „baltieji“, buvo daug radikalesni ir skatino ryžtingai kovoti su caro valdžia. „Raudonieji“ sukūrė Judėjimo komitetą, kuris vėliau buvo pertvarkytas į Lietuvos provincijos komitetą. 1863 m. pradžioje Lenkijoje prasidėjus sukilimui, šis komitetas ėmėsi vadovauti veiksmams Lietuvoje. Galiausiai sukilėlių vadovybėje „raudoniesiems“ ir „baltiesiems“ teko bendradarbiauti, sudarant Laikinąją tautinę vyriausybę. Vyriausiuoju kariniu vadovu Lietuvoje tapo Zigmantas Sierakauskas (1826–1863).
    
Caro valdžia sukilimui malšinti pasiuntė dideles pajėgas, kurios galiausiai perėmė iniciatyvą. Griežtų represijų prieš sukilėlius ėmėsi ir naujai paskirtas generalgubernatorius Michailas Muravjovas - Korikas (1796–1866). 1863 m. pavasarį per vieną susidūrimą su rusų kariuomene į nelaisvę pateko Z. Sierakauskas, kuris gegužės 15 d. buvo pakartas. Liepos mėnesį K. Kalinauskas tapo Laikinosios tautinės vyriausybės komisaru. Jis stengėsi išlaikyti sukilimą, tačiau sukilėliams jau neužteko jėgų. Pats K. Kalinauskas 1864 m. vasarį buvo išduotas ir suimtas. Per tardymus visą kaltę prisiėmęs sau, jis buvo nuteistas mirties bausme ir kovo 22 d. pakartas Vilniaus Lukiškių aikštėje. Tuo metu entuziastingajam sukilimo vadui buvo tik 26 metai. K. Kalinauskas buvo palaidotas Gedimo kalne ir labai tikėtina, kad būtent jo palaikai čia buvo atrasti 2017 m. archeologinių tyrimų metu.
    
Prisimindami 1863–1864 m. sukilimą ir vieną jo lyderių K. Kalinauską, pristatome Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje saugomą lenkų kalba leistą leidinį, skirtą 1863 m. mirties bausme nuteistiems sukilėliams atminti. Leidinys vadinasi „Rok 1863. Wyroki śmierci“ (1863 metų mirties nuosprendžiai) iš serijos Wileńskie Źrodła Archiwalne (Vilniaus Archyvų Šaltiniai) Išleistas 1923 m., redaktorius Vaclovas Studnickis (Wacław Studnicki), spausdinta Vilniuje, leidėjas Liudvikas Chominskis (Ludwik Chomiński). Leidynyje pateikta archyvinė informacija, kurioje yra  įrašas apie įvykdytą mirties bausmę K. Kalinauskui: rašoma, kad K. Kalinauskas pakartas Vilniuje 1864 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių) už tai, kad buvo revoliucinės organizacijos narys ir vadas Lietuvos krašte.

Vyr. muziejininkas Tomas Petrauskas