Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Kryžiaus kelio stotys

2018. 03. 28

Muziejus laikraštyje Nr. 13 (535)

Katalikų bažnyčia neįsivaizduojama be Kryžiaus kelio stočių arba stacijų – 14 religinių paveikslų, vaizduojančių Kristaus kančios kelią į Golgotą. Šventajame Rašte nėra tiksliai aprašyto Kristaus nueito kelio, bet devynios stotelės kilo būtent iš evangelinių Kristaus Kančios aprašymų. Pirmieji krikščionys labai garbino šias vietas Jeruzalėje ir ten ateidavo paminėti Viešpaties Kančios. Pirmosios Kryžiaus kelio stotys – atvaizdų ciklas, kuriame užfiksuoti Kristaus kančios momentai –  Europoje buvo įrengtos V a. Italijoje, Šv. Stepono vienuolyne. Tačiau didžiausią įtaką Kryžiaus kelio raidai padarė kryžiuočių žygiai XI‒XIII a. į Jeruzalę. Ne visi galėjo išvykti į Jeruzalę, tačiau norėjo turėti panašią Kalvariją arčiau savo namų. XV a. pradėtos statyti koplytėlės, panašios į Jeruzalės koplytėles. Daugiausiai prie Kalvarijų kūrimo prisidėjo vienuoliai pranciškonai ir dominikonai, rūpindamiesi vargšais.

1731–1732 m. popiežius Klemensas XII patvirtino, kad Kryžiaus kelio stočių visur turi būti 14 ir jų pavadinimai. Pastarasis popiežius taip pat leido ne tik pranciškonų, bet ir kitose bažnyčiose visame pasaulyje kabinti paveikslus, kuriuose vaizduojamos šios stotys. O popiežius Benediktas XIV savo bulėje 1742 m. gegužės 10 d. paskelbė, kad bernardinai kryžiaus kelius gali įrengti ne tik savo vienuolijose, bet ir parapijinėse bažnyčiose bei špitolėse. Juos pašventinus, suteikiami atlaidai. Didžiausias kryžiaus kelio platintojas Romoje pranciškonų vienuolis šv. Leonardas de Porto Maurizio, įrengęs virš 500 kryžiaus kelių. Lietuvoje Kalvarijų kryžiaus kelių būta septyni: Vilniaus bernardinų vienuolyno Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčios šventoriaus, Žemaičių Kalvarijos, Beržoro, Tytuvėnų, Mosėdžio ir Veprių. Vilniaus bernardinų šventoriaus Kryžiaus kelias lankytas iki 1749 metų, o nuo 1752 m. Kryžiaus kelio stotys įrengtos jau pačioje bažnyčioje. Lietuvos Kalvarijų kryžiaus keliuose vyrauja pranciškoniškieji šio kulto apeiginiai papročiai: ėjimas procesijose arba maldininkų kelionėse, giesmių giedojimas, grojimas muzikos instrumentais einant procesijose, einant Kryžiaus kelią kapinių bei jose palaidotų mirusiųjų pagerbimas, maldos už mirusiuosius bei Kryžiaus kelio apvaikščiojimas per šermenis ir mirusiųjų minėjimas, relikvijos bučiavimas, apėjimas aplink koplyčią ar bažnyčią.

2017 m. muziejus įsigijo tris darbus, vaizduojančius tris skirtingas Kryžiaus kelio stotis – „Jėzui uždedamas kryžius“, „Jėzus miršta ant kryžiaus“ ir „Jėzus nuimamas nuo kryžiaus“. Darbų autorius – Louis Beau. Šis dailininkas tapė Paryžiuje, XIX a.  II  pusėje  (tarp 1860 bei 1890 m.), kartu su dailininku Chovet. Autorių kūryboje dominuoja religinio turinio paveikslai, piešti pagal užsakymus bažnyčioms ar kitoms dvasinėms institucijoms. Paveikslų dydis – 80 x 55 cm. Tapyta ant vario skardos, vietomis detalės išryškintas auksavimu.

Kryžiaus kelio eisena – tai tikėjimo liudijimas, kuris tradiciškai išreiškiamas Didįjį penktadienį. O kryžiaus nešimas – tarsi priminimas apie jo svarbą kiekvieno tikinčiojo gyvenime.

Rinkinio saugotoja Evelina Petrauskė