Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Karlas Bodmeris ir indėnai

2018. 04. 05

Muziejus laikraštyje Nr. 14 (536)

2017 m. Trakų istorijos muziejus išleido leidinį, skirtą muziejaus rinkiniuose saugomai gausiai pypkių ir rūkymo reikmenų kolekcijai. Rengiant šį leidinį, muziejus įsigijo žymaus XIX a. šveicarų kilmės dailininko Karlo Bodmerio (Karl Bodmer, 1808–1892) litografiją, kurioje pavaizduotas indėnų hidatsų genties vadas Pehriska Ruhpa. Graviūros apačioje vokiečių k. užrašas: „Ein  Mönitari indianer“ (Minitari indėnas), žemiau užrašas prancūzų kalba. Graviūroje panaudotas genties pavadinimas („ievos medžio žmonės“), kurį davė hidatsų kaimynai mandanai.
        
Indėnas pavaizduotas apsirengęs žieminiais drabužiais, ant kairiojo peties užsimetęs ornamentuotą antklodę, rankose laiko didelę ceremonijų pypkę, kuri indėnų gyvenime buvo ir yra svarbi senojo, iki krikščioniškojo tikėjimo dalis, to tikėjimo, kuriame moteriškasis (žemiškasis) pradas jungiasi su vyriškuoju (dangiškuoju) pradu. Pypkės kaklelis simbolizuoja vyrišką energiją ir kūrybinį potencialą, galvutė simbolizuoja moterišką pradą. Ceremonijų metu abi dalys, abu pradai sujungiami. Pypkės buvo saugomos odiniuose maišuose, papuoštuose dygliakiaulės dyglių ornamentais ir karoliukų raštais, magiškais ženklais.
        
Graviūros autorius Karlas Bodemeris gimė Šveicarijoje, Ciuriche. Jo dėdė buvo garsus graveris ir akvarelistas Johanas Jokūbas Meijeris (Meier). Būtent dėdė mokė Karlą meno subtilybių. 1832 m. keliaudamas po Vokietiją ir kurdamas Reino krašto vaizdus, K. Bodmeris sutiko Vydo-Noivydo krašto princą, mokslininką, tyrinėtoją Aleksandrą Filipą Maksimilianą (Maximilian, Prince Alexandr Philipp (1782–1867)), kuris rengė ekspediciją į mažai žinomas Amerikos žemes. Tais pačiais metais Bodmeris išvyko kartu su princu į JAV, kur keliavo dabartinių Nebraskos, Šiaurės Dakotos ir Montanos valstijų teritorijomis, žiemą praleido indėnų stovyklose ir kaimuose. Kelionė truko dvejus metus. Keliautojai parvežė į Europą ir didelį kiekį informacijos apie Aukštutinės Misūrės pakrančių gamtą ir jos gyventojus: aprašymus ir 400 K. Bodmerio pieštų akvarelių, kuriose vaizduojami įvairių genčių vadai, kariai, indėnų buities ir apeigų scenos.          
        
Grįžęs į Europą, K. Bodmeris Prancūzijoje sukūrė 81 graviūrą, kuriose buvo pavaizduoti Amerikos gamtos vaizdai ir indėnai. 1836 m. daugelį savo darbų K. Bodmeris eksponavo Paryžiaus meno salonuose ir pelnė keletą apdovanojimų.
          
Muziejuje saugoma graviūra pirmą kartą publikuota Henriko Šinco (Heinrich Schinz, 1777–1861) knygoje „Gamtos istorija ir žmonių portretai“, išleistoje 1845 m. Ciuriche, J. Honeggerio litografijos institute.
        
1837–1838 m. raupų epidemija nusinešė kelių tūkstančių mandanų ir hidatsų gyvybių. Mandanai beveik visiškai išnyko, hidatsų liko vos 500 žmonių. Todėl Maximiliano užrašai „Das innere Nord - America“ ir K. Bodmerio tapybos darbai bei graviūros – neįkainojama informacija apie kelių indėnų tautų kalbą, kultūrą ir papročius.    

Direktoriaus pavaduotojas muziejinei veiklai Vydas Narvidas