Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovą, balandį, spalį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

XVII a. popiežių bulės

2018. 04. 11

Daugiau nei per 2 tūkstančius metų Šventajame Soste buvo atsidūrę įvairiausi žmonės: nuo keistuolių iki šventų šviesuolių. Tokie pat spalvingi, kaip ir pontifikų asmenybės, savo turiniu buvo popiežių dokumentai. Leidžiamuose raštuose popiežiai išreikšdavo tiek Bažnyčios valią, tiek ir savo nuomonę ar interesus. Šiuose dokumentuose galima atrasti visko – nuodėmių atleidimų, celibato reikalavimo, draudimų rūkyti, nepotizmo, prekybos dvasininkų pareigomis, inkvizicijos tribunolų ar vienuolijų ordinų įsteigimą. Bule popiežiaus Inocentas IV (1243–1254) įpareigojo Kulmo vyskupą karūnuoti Lietuvos valdovą Mindaugą. XIII a. – gausėjo bulių dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius.
    
Oficialus dokumento pavadinimas buvo „apaštališkasis laiškas“ (lot. litterae apostolicae). Bulėmis šie dokumentai pavadinti pagal reljefinį antspaudą (bulę), pritvirtinamą autentiškumui užtikrinti. Dokumentas pradedamas eilute, kurioje minimi popiežiaus vardas, titulas – Vyskupas, dievo tarnų tarnas (lot. episcopus servus servorum Dei) – ir frazė, pagal kurią ji pavadinama (incipitas). Baigiamojoje dalyje rašoma išleidimo vieta, diena, mėnuo, popiežiaus pontifikavimo metai ir parašai. Bulę pasirašo Romos kurijos narys, paprastai Vatikano valstybės sekretorius, bet pačias iškilmingiausias bules popiežius pasirašo pats.
    
Apvalus, pakabinamas metalinis dvipusis antspaudas – bulė, paprastai gaminamas iš švino, labai iškilmingom progom – iš auksuoto švino ar gryno aukso. Averse vaizduojama lotyniškų raidžių monograma „SPASPE“, žyminti apaštalus Petrą ir Povilą (lot. Sanctus PAulus, Sanctus PEtrus). Reverse – popiežiaus vardas. Atspaudas pritvirtinamas prie laiško kanapine arba raudono ir geltono šilko virvele. Tokie antspaudai Viduramžiais ir Naujųjų laikų pradžioje nuolat naudoti popiežiaus dokumentams tvirtinti. XVIII a. metalinis atspaudas buvo pakeistas raudono rašalo atspaudu, dedamu tiesiai ant laiško.
    
2013 m. Trakų istorijos muziejaus bažnytinio ir sakralinio paveldo vertybių teminę kolekciją papildė du popiežių dokumentai. Tai – popiežių Pauliaus V (1605–1621) ir Aleksandro VII (1655–1667). Paulius V (pasaulietinis vardas – it. Camillo Borghese, 1552–1621) 1603 m. tapo inkvizitoriumi Romoje. Šis popiežius „garsėjo“ draudimais, nukreiptais prieš naujausius mokslo atradimus. Jis 1616 m. į uždraustų knygų sąrašą įtraukė astronomo Mikalojaus Koperniko veikalą „Apie dangaus sferų sukimąsi“, jo iniciatyva buvo pradėtas inkvizicijos procesas prieš tų laikų žymiausią fiziką ir astronomą Galilėjų. Aleksandras VII (pasaulietinis vardas – it. Fabio Chigi, 1599–1667), buvo Pauliaus V sūnėnas, pats taip pat propagavo nepotizmą. Jo asmeninis sekretorius yra rašęs, kad Aleksandras VII popiežium tik vadinamas – visus  Bažnyčios valdymo reikalus „stumia“ kuo toliau nuo savęs ir galvoja tik apie tai, kad niekas nedrumstų dvasios ramybės. Abi muziejuje saugomos bulės rašytos rašalu ant pergamento, incipito žodžių pirmosios raidės papuoštos augaliniais ornamentais, švininiai antspaudai pritvirtinti kanapine virvele.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė