Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovą, balandį, spalį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Spaudos draudimas ir lietuviškų vadovėlių leidyba

2018. 05. 02

Muziejus laikraštyje Nr. 18 (540)

Gegužės 7 d. minėsime lietuviškos spaudos atgavimo 114-ąsias metines. Lietuvių spaudos draudimas įvestas po 1863–1864 metų sukilimo. Buvo draudžiama pradinėse mokyklose mokyti vaikus lietuvių kalba, spausdinti lietuviškus elementorius, vėliau ir kitus pasaulietinius leidinius ir tai ženkliai pristabdė kultūros raidą.  Carinė valdžia stengėsi tokiu būdu nuslopinti įsisiūbuojantį lietuvių tautinį atgimimą, tačiau draudimai  tik  skatino lietuvių tautinį sąjūdį.
                     
Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos nelegalios kaimo mokyklos, kuriose mokyta lietuvių kalba. Mokymo priemonės buvo labai skurdžios. Dažniausiai buvo mokoma pasitelkiant religinę ir pasaulietinę literatūrą.  Vaikus mokė daraktoriai, dažniausiai mažamoksliai, kurie palaikė ryšius su knygnešiais, ar  patys jais būdavo. Lietuviškų vadovėlių ir literatūros trūko ne tik dėl spaudos draudimo, bet ir todėl, kad  tik XIX a. pradėjo formuotis lietuvių tautinė savimonė. Palaipsniui atsirado lietuviškos literatūros ir vadovėlių poreikis. XIX a. I pusėje parašyti ir išleisti įvairūs vaikų literatūros kūrinėliai bei atspausdinti K. Nezabitausko, K. Aleksandravičiaus, S. Daukanto elementoriai. XIX a. II pusėje vadovėlių rašymą ir leidybą apsunkino ne vien spaudos draudimas, bet ir skurdi lietuvių kalba. Reikėjo sukurti visiškai naujus arba pritaikyti gyvosios kalbos žodžius, dėl kurių  naujų terminų ir žodžių autoriai sulaukdavo gausios kritikos. Nepaisant visų trukdžių XIX a. pabaigoje prasidėjo vadovėlių leidyba. Tilžėje 1885 m. išleistas pirmasis spausdintas lietuviškas matematikos vadovėlis – L. Gailučio „Užduotynas“. Plėtojantis lietuvių tautiniam atgimimui atsirado poreikis pažinti savo krašto istorija. Įkvėptas šio poreikio 1886 m.  Jonas Mačiulis - Maironis (1862–1932) parašė Lietuvos istoriją, pavadinta „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“, kuri buvo atspausdinta 1891 m. Tilžėje Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu.                   
          
Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje saugoma nemažai jau po spaudos draudimo išleistų vadovėlių. Šį kartą pristatome spaudos draudimo metais išleistą leidinį „Lietuviškos kalbos gramatika. Rašytojams ir skaitytojams vadovėlis. Parašė Petras Kriaušaitis. 1901 m. Tilžėje spauzdinta pas Otto v. Mauderode“. Petro Kriaušaičio slapyvardžiu pasirašęs Jonas Jablonskis (1860–1930)  leidinio prakalboje rašo, kad „dabartinės sąlygos nelabai geros gramatikai rašyti. O kad „gramatika būtų maža ir „visiems“ prieinama – rašome trumpai, labai trumpai, paliezdami tik svarbiausius gramatikos klausimus, be kurių sunku šis-tas lietuviškai „be klaidų“ parašyti“. Bendrinės kalbos kūrimą J. Jablonskis suvokė taip: „Rašomosios kalbos tiesas visuomet įgija kol norint viena tarmė; kitos tarmės priduoda jai tiktai savo geriausius mažmožius, tuos grūdelius, kurie rašomoje tarmėje dėl kokios norint priežasties yra išnykę“.  J. Jablonskis savo kalbinę veiklą pradėjęs XIX a. pabaigoje, daug prisidėjo prie bendrinės kalbos tobulinimo, rašė lietuvių kalbos vadovėlius, straipsnius kalbos kultūros klausimais, pelnytai vadinamas lietuvių kalbos tėvu.
                                                                                    
Raštijos rinkinio saugotoja Danutė Pavilonienė