Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovą, balandį, spalį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Baltijos laisvės simboliai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2018-02-15 iki 2018-07-15

Plakečių kolekcijos paroda
„Lietuvos kūrėjai 1918 - 2018“
Trakų salos pilyje
Nuo 2018-07-03 iki 2018-12-30

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2018
„Regina Lituaniae - 300“

 

 

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Karaliaus Mindaugo portretas

2018. 07. 03

Muziejus laikraštyje Nr. 27 (549)

Kiekvienais metais, artėjant Valstybės dienai, karaliaus Mindaugo asmenybė nepaliauja kaitinti tiek istorikų, tiek menininkų vaizduotės.  Pasak Laimos Laučkaitės, istorija, taip pat ir dailės istorija kaip mokslas, nėra objektyvi nekintanti duotybė. Net ir užsibrėžusi tikslą objektyviai rekonstruoti praeitį, istorija tėra konstruktas, veikiamas vienokių ar kitokių požiūrių, vertybių, prioritetų, nustatančių, kas svarbu, o kas – ne taip, kas yra dėmesio centre, o kas paribiuose, į kuriuos dažniausiai patenka menine prasme antraeilė kūryba, nevertinamos dailės sritys ar reiškiniai. Jau XIX a. aiškiai įvardinta, kas mes esame ir ko norime, suprasta, kad lietuviškumas yra vertybė. XX a. pirmieji dešimtmečiai – Lietuvos dvasinio ir politinio gyvenimo lūžio metas, formavosi lietuvių profesionalioji dailė. Tapytojams iškilo uždavinys suformuoti naują, su krašto kultūriniais poreikiais artimai susijusį bei savitą meną. Lietuvos dailėje gausu įvairių krypčių. Tačiau portretuose vyrauja romantizmas. Romantizmo atstovai siekė maksimaliai išreikšti pajautas, emocijas, dažnai dramatizavo, linko į mistiką, domėjosi istorija, folkloru.
    
Orientacija į liaudies kūrybą glaudžiai siejosi su romantizmo programa: menas buvo kupinas nacionalinio patriotizmo nuotaikų. Jis kėlė susidomėjimą nacionaline istorija, stengėsi iškelti ir išryškinti nacionalines gyvenimo ir buities tendencijas.
    
XX a. pr. Išsivaduojamojo sąjūdžio patriotizmo idėjos ir siekiai stiprino pažangias augančios nacionalinės kultūros bei meno tendencijas. 3–4 deš. tiek išeivijoje, tiek tarpukario Kaune buvo ugdomas lietuviškasis dailės pradas, taip dar labiau akcentuojant ne tik buvusius tautinės priespaudos metus, bet ir Lenkijos įvykdytą Vilniaus aneksiją. Ne vienas giliau mąstantis Lietuvos menininkas suvokė, kad tikrąjį kūrybos liaudiškumą, jos nacionalinį charakterį lemia ne išorinis panašumas, o daug gilesni vidiniai jos ryšiai su krašto istorija, dvasinės kultūros problemomis.
    
Šiuo laikotarpiu yra daugiausia sukurtų fikcinių kunigaikščių portretų. Dailininkai išugdė poreikį portretu parodyti ne tik tikslius portretuojamojo natūros bruožus, bet ir vidines būsenas: „sustabdomos“ kelios sekundės portretuojamo apmąstymų, laukimo, suvokimo ar panirimo į savastį, mintis bei jausmus. Tai giliau nei paviršutiniškos vienadienės grimasos.

Tokias vaizduojamojo meno tendencijas atspindi ir 2017 m. Trakų istorijos muziejaus rinkinius papildęs M. Gorodeckio sukurtas karaliaus Mindaugo portretas. Tai ant skydo formos, 798 x 545 mm dydžio lentos aliejiniais dažais tapytas portretas, kuriame valdovas su viduramžių kario atributais – šalmu, skydu, kalaviju. Portretas įrėmintas tapytu rėmu su fikciniais baltiškais simboliais. Šis portretas, kaip ir kiti XX a. I p. sukurti kunigaikščių atvaizdai, atspindi ne lyrinius, o draminius praeities herojus. Metalizuotas žvilgesys suteikia šiems atvaizdams savotiško kilnumo, taurumo, rafinuotos prabangos. Šie portretai – tai tarsi ikonos, tik ne šventųjų, o mūsų istorinės praeities. Tokį atvaizdą norisi įrėminti kaip brangų paveikslą, perduoti kaip paveldimą vertybę.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė