Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovą, balandį, spalį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada

2018. 07. 19

Muziejus laikraštyje Nr. 29 (551)

Dokumentai, archyvinės nuotraukos, diplomai, prizai, taurės, įvairūs apdovanojimai – gausi ir iškalbinga sporto istorijai skirta muziejaus kolekcija. Nemaža sąsajų ir su viso pasaulio lietuvių sporto švente – Tautine olimpiada, surengta Kaune ir Klaipėdoje, 1938 m. liepos 17–31 dienomis.
    
Viena svarbiausių šio renginio inspiracijų – suvienyti viso pasaulio lietuvius, tuo pačiu demonstruojant Lietuvos valstybės unikalumą bei paminėti dvidešimtąsias nepriklausomybės metines. Olimpiados globėju tapo Prezidentas Antanas Smetona, kuris įteikė olimpinę vėliavą ir sportininkai pakartojo skaitomą olimpinės priesaikos tekstą. Tačiau vienas emocionaliausių olimpiados momentų – Vilniaus krašto lietuvių sportininkų sutikimas Kaune. Ši sporto šventė sulaukė didžiulio susidomėjimo. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo daugiau kaip 10 tūkstančių žiūrovų, o į visas varžybas buvo parduota bilietų daugiau kaip už 75 tūkstančius litų. Atidarymo metu sportininkų eisena ugnį olimpiniam deglui Valstybės stadione atnešė nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio. Didžiausioje to meto sporto šventėje dalyvavo apie 2 tūkstančius lietuvių sportininkų iš Lietuvos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos ir Vilniaus krašto. Į Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą buvo įtraukta 17 sporto šakų: lengvoji atletika, boksas, sunkumų kilnojimas, futbolas, tinklinis, plaukimas, lauko ir stalo tenisas, šaudymas, žirginis sportas, dviračių sportas, sklandymas, aviamodeliavimas. Uostamiestyje buvo surengtos irklavimo ir buriavimo rungtynės. Šiandien atrodo keista, kad į žaidynių programą buvo įtraukti tautiniai šokiai. Olimpiados metu pagerintas ne vienas Lietuvos sporto rekordas. Pirmosios lietuvių tautinės olimpiados simbolikos dizainą – plakatą, vėliavą, medalį, ženklelį – sukūrė žymus to meto Lietuvos grafikas Jonas Juozas Burba (1907–1952). Vienas medalių saugomas ir Trakų istorijos muziejuje. Šis medalis nukaldintas Šveicarijoje, Le Lokle miesto Huguenin monetų ir medalių kalykloje. Tai 60 mm skersmens, iš auksuoto vario lydinio pagamintas faleristikos objektas originalioje dėžutėje, įteiktas I-ąją vietą laimėjusiam sunkiojo svorio kategorijos boksininkui S. Bagdonavičiui.
    
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada susiejo sportą, meną, kultūrą, tradicijas ir politiką – sporto renginiuose žmonės savo akimis galėjo pamatyti ne tik žymiausius sportininkus, bet ir Garbės tribūnose vietas užėmusius aukščiausius šalies pareigūnus: Prezidentą, Ministrų kabineto narius, kultūros veikėjus, Lietuvoje rezidavusius užsienio diplomatus, žiniasklaidos atstovus. 1938 m. liepos 31 d. 16 dienų trukusi Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada buvo baigta. Į jos uždarymo iškilmes atvyko Ministras Pirmininkas Vladas Mironas, kuris savo kalboje pasidžiaugė gausiu dalyvių skaičiumi ir įspūdingomis pergalėmis. Tautines olimpiadas buvo planuojama rengti kas ketverius metus, tačiau tarpukariu, deja, tepavyko surengti tik vienintelę – tradiciją nutraukė 1940 m. prasidėjusi sovietinė okupacija.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė