Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Bayezido II-ojo mečetė Stambule

2018. 08. 02

Muziejus laikraštyje Nr. 31 (553)

Bayezido II-ojo mečetė – viena didžiausių Stambule, statyta 1500–1506 m. Pirmoji mečetė, pastatyta Konstantinopolyje po osmanų užkariavimo 1453 m. buvo Fatih, tačiau ją visiškai sugriovė žemės drebėjimas ir vėliau ji perstatyta nesilaikant ankstesnių architekturos formų. 1509 metų žemės drebėjimas apgriovė tik sultono sūnaus Bayezido II-ojo statytos mečetės kupolą, todėl istoriniu ir architektūros požiūriu dabar ji laikoma seniausia Stambulo mečete. Kupolą atstatė per metus, vėliau 1573–1574 m. mečetė buvo remontuojama, darbams vadovavo architektas Mimaras Sinanas. 1683 ir 1764 m. degė minaretai. Įrašas virš įėjimo į mečetę nurodo, kad remonto darbai buvo vykdomi ir 1767 m. Kas šių statinių architektas nėra tiksliai žinoma, kai kurie šaltiniai nurodo Charediną Paša.

Bayezido II-ojo mečetę sudaro ištisas šventyklų kompleksas. Prie jo vis dar išlikusios pirtys ir medresė. Taip pat yra ligoninės ir labdaros valgyklos pastatai. Šio architektūrinio šedevro įkvėpimo šaltinis – didingoji Sofijos katedra (Hagia Sophia). Bayezido II-ojo mečetės kupolo skersmuo siekia 17 m. Iš abiejų pusių nuo centrinio kupolo yra du pusiau kupolai, kuriuos laiko 4 dramblio kojų formos kolonos. Šventykla turi du minaretus, kurie puošti aštuoniomis raudonų plytų juostomis. Jie pristatyti prie greta esančių pastatų, nutolusių nuo pagrindinio pastato net 79 metrus, toks didelis atstumas nėra būdingas to meto mečečių statybai. Osmaniškos architektūros mečečių kupolai buvo dengiami švino plokštėmis, o jų smaigalys puošiamas auksuotu pusmėnuliu. Įėjimo į mečetę vartai puošti stalaktitus primenančiais ornamentais, primenančiais turkų seldžiukų stiliaus įtaka. Skirtingai nuo seldžiukų epochos mečečių, baseinas (šadrivan turkų k.) šiame komplekse yra ne patalpos viduje, bet vidiniame kieme, jį apjuosia galerija, dengta mažais kupolais. Pastatų architektūros ypatybės apjungia originalių Bursos ir vėlyvojo periodo osmanų mečečių statybos stilių. Šventyklos viduje 20 antikinių rausvo granito kolonų laiko 24 kupolus. Vienoje iš patalpų yra garsiausių Osmanų imperijos valdytojų palaidojimo vietos. Mauzoliejuje taip pat ilsisi ir mečetės statytojo sultono Bayezido II-ojo palaikai. Mečetėje suprojektuoti nedideli balkonai iš kurių pamaldų metu islamo religijos dvasininkas (mùézzin arabų k.) kreipiasi į tikinčiuosius. Interjero puošybai gausiai naudojami įvairūs geometriniai ir augaliniai ornamentai, raudona ir tamsiai mėlyna spalvos sukuria didingumo įspūdį.

Trakų istorijos muziejaus karaimikos rinkinyje saugomas atvirukas su šios mečetės atvaizdu. Atvirukas išsiųstas inžinieriui A. Šišmanui 1935 m. rugsėjo 3 d. iš Stambulo į Vilnių. Jame tekstas lenkų k.: „Brangus Pone! Galvoju, kad jau gavote mano atviruką. Tikiuosi, kad šeima grįžo pilna sveikatos ir jėgų. Jau surinkau daug daiktų muziejui. Po dviejų savaičių reikia galvoti apie sugrįžimą.“ Atvirlaiškį pasirašė S. Šapšalas. Atvirukas iš Stambulo atvirukų serijos, pažymėtas 31 numeriu. Išleistas leidykloje „Edition Zellitch Freres“.

S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus vedėjas V. Alvikas