Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Degtukų etiketės – informacijos šaltinis

2018. 08. 10

Muziejus laikraštyje Nr. 32 (554)

Degtukai šiandien visuose namuose esantis, įprastas ir būtinas  buities daiktas. Sieroje išmirkyti pušies pagaliukai buvo naudojami senovės Kinijoje jau 950 m. Viduramžiais panašūs degtukai pasirodė ir Europoje. Tačiau tokie degtukai užsidegdavo akimirksniu, vos juos palietus ugniai ir buvo nesaugūs. Daugybė išradėjų degtukus bandė tobulinti, kol XIX a. viduryje buvo užpatentuoti saugūs degtukai. Švedams išradus vadinamuosius saugius degtukus ir jiems išpopuliarėjus, degtukų gamybos fabrikai pradėti steigti ir Lietuvoje. Pagrindiniai iš jų – nuo 1874 m. Klaipėdoje veikęs degtukų fabrikas "Balkan" bei 1876 m. pradėjęs veikti degtukų fabrikas Ukmergėje. 1884 m. Lietuvoje veikė penki degtukų fabrikai – vienas Vilniaus gubernijoje ir keturi Kauno gubernijoje.

Galiausiai Lietuvoje įsitvirtino degtukų akcinė bendrovė "Liepsna", kuri pradėjo veiklą 1927 m. ir pagamino per pirmuosius metus 9 mln. dėžučių degtukų. Degtukai tapo monopoline gana brangia preke ir išpopuliarėjo tarp kontrabandininkų, nelegaliai vežusių degtukus iš kitų šalių. Sovietmečiu degtukų dėžutė kainavo vieną kapeiką, neretai jomis parduotuvėje būdavo atiduodama smulki grąža. Akcinės bendrovės "Liepsna" pavadinimas keitėsi kelis kartus ir priklausė įvairioms žinyboms. 1958 m. fabrikas įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu.

Degtukų fabrikas „Liepsna“ degtukų dėžutes gamino iš medienos ir papuošdavo jas gražiomis etiketėmis. Nuo 1976 m. buvo pradėtos gaminti kartoninės dėžutės. Ant pastarųjų etiketės buvo neklijuojamos, o tiesiog išspausdinamos ant jų viršelių.

Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose sukaupta gausi degtukų etikečių kolekcija. Degtukų dėžučių etiketės turi praktinę reikšmę – jos informuoja, kur dėžutės viršus ir puikiai funkcionuoja kaip reklamos ir kitos informacijos sklaidos priemonė, nes fabrikas per mėnesį pagamindavo apie 20 mln. degtukų dėžučių, o šią prekę naudojo ir savo namuose turėjo daugybė gyventojų. Tad  reklama degtukų dėžučių etiketėse buvo matoma ir pasiekiama. Etiketėse be informacijos apie gamintoją, spausdinti įspėjimai, patarimai, saugaus elgesio instrukcijos. Informacija skleidžiama spalvotose etiketėse, pateikiant pagirtinus ar peiktinus pavyzdžius bei naudojant sutartinius ženklus, trumpas frazes. Degtukų etikečių paskirtis gana panaši į pašto ženklų – proginės etiketės leidžiamos įvairių sukakčių ir minėjimų proga, taip pat išleistos serijos etikečių, pristatančių mūsų kraštą ir jo simbolius (pastatus,  architektūros ir kultūros paminklus, kostiumus, herbus, indeksus).

Šį kartą pristatome kombinato „Startas“ užsakymu K. Požėlos spaustuvėje XX a. 6 deš. spausdintas degtukų etiketes, kuriose įamžinti Kauno, Vilniaus, Tytuvėnų, Zarasų, Šiaulių, Birštono architektūros paminklai, miestų panoramos, o mums muziejininkams ypač istoriškai vertingas vaizdas – Trakų pilis.
                                                                                                         
Muziejininkė Eglė Rojutė