Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Šokolado reklama atvirukuose

2018. 08. 16

Muziejus laikraštyje Nr. 33 (555)

Šokoladas – vienas dažniausiai naudojamų ingredientų įvairiems konditerijos skanėstams gaminti, išgaunamas iš fermentuotų skrudintų maltų kakavos pupelių.  Šokolado aktyvioji medžiaga – teobrominas. Kakavmedžiai  augo Lotynų Amerikoje, vėliau dėl didelės paklausos pradėti auginti Afrikoje. Apie 1500 m. pr. m. e. olmekai pirmieji Vidurio Amerikoje pradėjo auginti kakavmedžius, kakavos pavadinimas atėjo iš jų kalbos.  Ant 1150 m. pr. m. e. datuojamų molinių indų šukių iš Hondūro rasta teobromino pėdsakų, o šios medžiagos tose platumose gali būti tik kakavoje. 300 m. e. m. – majų kultūros palikimas (piešiniai ant sienų, išlikę raštai bei indai) byloja apie kakavos vartojimą. Šokoladas buvo geriamas, kakava vartojama kaip prieskonis valgiams. Kakavos gėrimas nebuvo saldinamas ir prieinamas tik kilmingiesiems. Majams, o vėliau – actekams, ypač gardžios buvo šio gėrimo putos. Kakavos pupelės buvo ir majų, ir actekų piniginis vienetas. Kakava buvo svarbi ir religiniuose actekų ritualuose. 1502 m. per ketvirtąją kelionę Kristupas Kolumbas stebėjosi, kad Guanajoje nukritusios kakavos pupelės paimti lenkėsi ne vienas čiabuvis. Nors buvo pirmasis europietis, pamatęs ir lietęs kakavą, Kolumbas šokolado niekad neragavo. 1521 m. ispanams užkariavus Jukataną (dabartinė Meksika), kakavos pupelės tebekursavo kaip valiuta, tačiau kakavos gėrimo ispanai dar nevertino. Tik sumanę pasaldinti kakavą cukranendrių cukrumi, konkistadorų palikuonys jį pamėgo. Tuomet kakava pasklido Europos turtingųjų namuose kaip prabangus gėrimas.
    
Šokoladas išpopuliarėjo tik XIX a II p., kai pramonės pažangos dėka tapo įmanoma masinė gamyba. Reikšmingiausi Europos išradėjų darbai, prisidėję prie šokolado tobulinimo: 1826 m. šveicaras Filipas Sušaras (Philippe Suchard) pirmasis panaudojo kakavos melanžerį (kakavos ir cukraus malyklę). 1828 m. olandų chemikas Konradas Johanesas van Hutenas (Coenraad Johannes van Houten) sukūrė hidraulinį kakavos presą, leidusį  gaminti šokolado plyteles. 1839 m. seniausiame Vokietijos šokolado fabrike „Halloren“ Halėjs mieste pagamintas pirmasis pieniškas šokoladas. 1853 m. Anglijos firma „Fry“ pirmoji pramoniniu būdu pradėjo gaminti saldainius. Kasmet kakavmedis subrandina vidutiniškai 30 vaisių. Viename vaisiuje būna iki 50 kakavos pupelių. 1 kilogramui šokolado reikia  iki 500 kakavos pupelių. 1888 m. šokolado gamyba atkeliavo į Lietuvą, Kaune  pradėjo veiklą pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė.
    
Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomi 44 atvirukai su šokolado fabriko „Compagnie  Chérifienne de Chocolaterie“ reklama. Atvirukai buvo atspausdinti Paryžiuje, Prancūzijoje. Pirmieji Prancūzijoje šokoladą gamino vienuoliai iš Aiguebelle vienuolyno. 1868 m. buvo įkurta įmonė „Chocolaterie  d'Aiguebelle“. 1897 m. išleistuose atvirukuose su šio šokolado fabriko reklama buvo pavaizduota pašto gabenimo istorija, to meto valstybės pavadinimas, vėliava bei pašto ženklas  valstybių, buvusių Afrikoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Europoje. Atvirukuose atsispindi įvairios tuo metu paštą gabenančios priemonės.    
                                                                 
Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas