Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Karinis Santjago ordinas

2018. 08. 22

Muziejus laikraštyje Nr. 34 (556)

711 metais į dabartinę Ispaniją įsiveržusios arabų ir berberų, Europoje vadintų maurais, armijos sutriuškino vestgotų karaliaus Rodrigo pajėgas ir per keletą metų nukariavo visą Pirėnų pusiasalį. Bet jau 718 metais, kalnuotoje Asturijoje, prasidėjo naujas pasipriešinimo užkariautojams judėjimas Rekonkista (atkariavimas). Rekonkistos istorija neatsiejama nuo dvasinių riterių ordinų veiklos,  mūšiuose dalyvavo kaip didieji riterių ordinai sukurti Palestinoje, taip ir vietinės brolijos. Ordinai pradėjo kurtis po trečiosios, 1151 m. pusiasalį užgriuvusios, musulmonų užkariautojų bangos. Vienu iš tokių ordinų buvo karinis Santjago ordinas (isp. Orden Militar de Santiago). Brolija įkurta 1169 m. Kasereso mieste tuometinėje Leono karalystėje, 1171 m. ji pasižadėjo Kompostelos arkivyskupui, kad gins jo valdas, mainais gaudama teisę vadintis Santjago ordinu – Komposteloje palaidoto Šv. apaštalo Jokūbo (isp. Santjago) garbei. Kartu naujasis ordinas perėmė ir šventojo atributus – visuotinai priimtą piligrimystės simbolį – kriauklę bei vien tik Pirėnams būdingą Santjago kryžių - kalaviją (isp. Cruz espada). 1173 m. popiežius Aleksandras III priėmė naująją broliją į savo globą ir 1175 m. patvirtino jai Šv. Augustino regulą. Vienu aspektu Ordinas skyrėsi nuo kitų dvasinių riterių ordinų, jis nereikalavo savo narių (išskyrus kapelionus) vienuoliškų įžadų, todėl jo nariai galėjo kurti šeimas. Ordino vadovybę sudarė Magistras (isp. Maestre), Maršalas (isp. Mariscal), vadovavęs ordino kariuomenei, Didysis Prioras (isp. Prior Maior), dvasinis ordino vadovas, Ekonomas (isp. Oberero) ir  Vėliavanešys (isp. Alferes). Toliau hierarchijoje ėjo broliai riteriai, broliai dvasininkai ir seržantai – eiliniai kariai. Aukščiausią Ordino valdžią reprezentavo Kapitula arba Trylikos taryba, kuri rinko (galėjo ir nušalinti) Magistrą. Ordino apranga buvo panaši į tamplierių – riteriai dėvėjo baltus siurko ir apsiaustus su išsiūtu Santjago kryžiumi, seržantai tokius pat juodus, dvasininkų aprangą papildė gobtuvai. Ordino magistro rezidencija kelis kartus keitėsi, kol galiausiai apsistojo Kastilijos mieste Uklese. Ordinas galėjo surinkti iki 400 riterių bei 1000 pėstininkų kariuomenę ir dalyvavo beveik visuose Rekonkistos mūšiuose iki 1492 metų, kai krito paskutinis maurų anklavas Pirėnuose – Grenada. Po Rekonkistos pabaigos tapęs tiesiog garbės brolija, Ordinas egzistuoja iki mūsų dienų. Į jį priimami tik kilmingo kraujo ketvirtoje kartoje asmenys, išpažįstantys katalikų tikėjimą, pagrindinė dabartinio ordino veikla – labdara.
    
Trakų istorijos muziejaus  rinkiniuose saugoma  porcelianinė miniatiūra, keturkampės plokštelės formos, ant kurios tapytas Santjago ordino ir visos Ispanijos globėjo apaštalo Jokūbo atvaizdas,  tokįs, kaip  įpaprastai būvo vaizduojamas viduramžių Ispanijoje. Santjago Matamoros (Šv. Jokūbas, maurų nugalėtojas), pasirodęs krikščionių kariuomenei 844 m. Klavicho mūšyje, šarvuotas riteris su iškeltu kalviju ir ietimi su besiplaikstančia vėliava, kurioje išsiūtas Cruz espada, vėliau tapęs Santjago ordino emblema. Po žirgo kojomis kritusių maurų kūnai. Miniatiūra yra  16,2 x 11,5cm dydžio, tapyta XIX a.
                                                                                                         
Muziejininkas  Vytautas Tenešis