Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovą, balandį, spalį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Šneperis – kulkinis arbaletas

2018. 09. 06

Muziejus laikraštyje Nr. 36 (558)

Arbaletas turi ilgą, beveik 2500 metų istoriją. Ginklas, panašus į europietišką arbaletą, buvo žinomas jau „kariaujančių karalysčių“ epochos Kinijoje (V–III a. pr. Kr.). Kitos konstrukcijos panašus ginklas antikinėje Graikijoje vadintas „gastrofet“. Vėlyvojoje Romos imperijoje arbaletas vadintas „manuballista“, jo atvaizdai rasti IV a. bareljefuose. Vėliau  arbaletai beveik išnyksta iš mūšių laukų. Paradoksalu, bet arbaletai buvo visiškai užmiršti ten, kur kadaise buvo sukurti – Kinijoje ir Bizantijoje. Kinai iš naujo išrado arbaletą tik XI a., o graikus su šiuo ginklu vėl supažindino pirmojo Kryžiaus žygio (1096–1099) dalyviai. Vakarų Europoje arbaletas nebuvo užmirštas, ką liudija X a. miniatiūros Sen Žermeno Biblijoje. Palaipsniui arbaletas tobulėjo, medinį lanką pakeitė kompozitinis. Tokį arbaletą užtaisyti rankomis jau buvo sudėtinga, todėl pradėtas naudoti prie šaulio diržo kabinamas kablys, vėliau - svertas „ožio koja“, o  Šimtamečio karo (1337–1453) metu kopozitinius lankus pakeitė plieniniai, taip vadinami „kranekinai“. Palaipsniui arbaletai beveik visoje Europoje išstūmė paprastus lankus. Plieninio arbaleto strėlės maksimalus šūvio nuotolis buvo apie 400 metrų. Trumpesnės už lanko, bet storesnės ir sunkesnės strėlės su masyviais briaunuotais antgaliais dažnai galėjo rimtai sužaloti net nepramušdamos šarvų, vien savo smūgio jėga. Be to, arbaletą galima buvo laikyit užtaisytą ir kruopščiai pasirinkti šūvio momentą. Tiesa, arbaletas turėjo ir savas silpnybes –  iš jo nebuvo galima šaudyti lyjant, taip pat jis buvo daug lėčiau užtaisomas. Bet jo naudojimo paprastumas ir galimybė greitai surinkti gausius arbaletininkų kontingentus persvėrė visas neigiamas savybes. Savotišku lankų „rezervatu“ ilgą laiką dar liko Anglija, su savo garsiuoju „longbow“, ilguoju lanku, ir patyrusių lankininkų paruošimo socialine baze. Taip pat arbaletai buvo mažiau paplitę rytų ir pietryčių Europoje, kur karaliavo stepių klajoklių invazijų atneštas kompozitinis lankas ir raitųjų lankininkų taktika. Ir kaip tik Lietuva rytuose buvo ta skiriamąja riba, padalinusia arbaletų ir lankų dominuojamas teritorijas. Lietuvoje lankas niekada nebuvo labai paplitęs, lietuvių kariai labiau mėgo lengvąsias svaidomas ietis „akstis“. Su arbaletu lietuviai susidūrė  XIII a., prasidėjus kovoms su Kalavijuočių ordinu ir pamažu patys perėmė šį ginklą. XIV a. pabaigoje arbaletai jau gaminti ir Vilniuje.  Arbaleto epochą mūšių laukuose užbaigė atsiradęs parakinis šaunamasis ginklas. Bet ir iki mūsų dienų jis vis dar naudojamas medžioklėje. Tam XVI–XVII a. atsirado net arbaleto atmainos, skirtos šaudyti švininėmis ar molinėmis kulkomis, paprastas medinis, rankomis užtaisomas „balesteras“ Italijoje ir daug techniškai sudėtingesnis, beveik visas metalinis (išskyrus buožę), su svirtimi templei užtraukti, „šneperis“ vokiečių žemėse.
    
Trakų istorijos muziejus savo ginklų rinkinyje turi keletą arbaletų, tarp jų ir XVII a. kulkinį „šneperį“, pagamintą Šv. Romos imperijos žemėse. Pats arbaletas geležinis, lankas padarytas iš plieno juostos, buožė medinė, puošta perlamutro inkrustacijomis su išgraviruotais žmonių veidais, gyvūnų atvaizdais bei augaliniais ornamentais. Bendras arbaleto ilgis 72 cm, lanko ilgis 50,5 cm.

Muziejininkas Vytautas Tenešis