Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Tabakinė, puošta feldmaršalo L. J. von Dauno atvaizdu

2018. 10. 04

Muziejus laikraštyje Nr. 40 (562)

Karas – tai pavojų sritis, tai reiškia, kad vyriškumu (drąsa) matuojama svarbiausia karo kokybė. Septynerių metų karas vyko 1756–1763 metais Europoje ir jame dalyvavo visos galingiausios to meto Europos valstybės. Jame Didžiosios Britanijos, Prūsijos ir kelių smulkių Vokietijos valstybėlių sąjunga kovėsi su Austrijos, Prancūzijos, Rusijos, Saksonijos ir Švedijos koalicija. Lietuvos Lenkijos valstybė, nors per ją žygiavo svetimos kariuomenės, karo metu liko neutrali. Šiame kare didelis dėmesys teko pagrindiniams, lūžius lėmusiems, mūšiams bei karo vadų asmenybėms.

1758 m. spalio 14 d. įvyko mūšis prie Hochkircho miestelio Saksonijoje, tarp Austrijos kariuomenės, vadovaujamos feldmaršalo L. J. Von Dauno, bei Prūsijos armijos, vedamos karaliaus Frydricho II (1712–1786). Didžiąja dalį visų nesėkmių šiame kare Prūsijos valdovas patyrė dėl savo arogancijos, niekinančio požiūrio į priešininkus, nesiskaitymo su žvalgybine informacija. Hochkircho mūšis buvo „gyva“ iliustracija, kai netinkamas priešininko įvertinimas tapo triuškinančio prūsų pralaimėjimo priežastimi.

Grafas Leopoldas Juozapas von Daunas, Tiano kunigaikštis (vok. Leopold Joseph Graf Daun, Fürst von Thiano, 1705–1766), gimęs taip pat garsaus karvedžio šeimoje, pasipriešino tėvo, planavusio jam dvasininko karjerą, valiai ir pasirinko karinę tarnybą. Karo krikštą gavo 1718 m. kare su ispanais Sicilijoje. Nepaisant giminiškų ryšių, kurie labai padėjo siekiant karjeros, bei Austrijos valdovės Marijos Teresės (1717–1780) atviro palankumo, savo aukštumų siekė naudodamasis ne vien protekcijomis. Garsėjo, kaip rimtas karo meno žinovas, įžvalgus strategas, išliejęs pamatus akademiniam Austrijos kariniam elitui.  Buvo įgudęs taktikos ir manevrų meistras, turėjo didelį organizatoriaus, vado, kurio sprendimai visada buvo pasverti ir apgalvoti iki smulkmenų, autoritetą. Amžininkų buvo pramintas austrų Kvintu Fabijumi Kunktatoriumi (mirė 203 m. pr. Kr.). Vadovavo visam karalystės karinės reorganizacijos procesui – 1749 m. jo pastangomis įsigaliojo vieningas karinis statutas, o 1751 m. Vienoje buvo įkurta Karo akademija. Tačiau, žinoma, didžiausio pripažinimo ir šlovės sulaukė feldmaršalo Leopoldo Juozapo von Dauno nuopelnai karo mūšiuose, ypatingai Septynerių metų karo metu – jo dėka buvo sugriautas prūsų armijos nenugalimumo mitas. Už nuopelnus šio karo metu L. J. von Daunas tapo pirmuoju karvedžiu, apdovanotu Marijos Teresės ordino didžiuoju kryžiumi. Su šio karvedžio vardu tiesiogiai istorikai sieja pergalę ir Hochkircho mūšyje. Už šį karo žygį Rusijos imperatorė Jelizaveta Romanova (1706–1761) atsiuntė dovanų aukso špagą, nusagstytą deimantais.

Dailės kūriniuose L. J. von Daunas dažniausiai vaizduojamas raitas ant žirgo – toks pat vaizdavimas ir 2010 m. Trakų istorijos muziejus įsigytos tabakinės, puoštos Austrijos feldmaršalo  atvaizdu, dangtelyje ir dugne. Tai – patinuoto žalvario dirbinys, pagamintas Vokietijoje, Izerlono mieste apie 1760 m. Meistras Johanas Henrichas Giese (1716–1761).
 
Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė