Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Žuvyčių kapinyno radiniai

2018. 10. 18

Muziejus laikraštyje Nr. 42 (564)

Žuvyčių kapinynas, kurio tyrinėjimus apžvelgsiu, yra Elektrėnų savivaldybėje, Semeliškių seniūnijoje, Žuvyčių kaime, prie kelio Semeliškės - Žiežmariai. Literatūroje jis dar vadinamas Ąžuolyno kalnu. Kapinynas įrengtas apie 800 m į pietryčius nuo Žuvyčių piliakalnio, datuojamo I tūkst. – II tūkst. pradžia, aukštame kairiajame Vuolostos upelio krante, kurį iš pietų ir iš rytų juosia statūs griūvantys šlaitai. Laidojimo paminklas minimas 1928 m. P. Tarasenkos parengtame veikale „Lietuvos archeologijos medžiaga“, tačiau į nekilnojamų kultūros vertybių registrą kapinynas įtrauktas tik 1997 m.
    
Kapinynas stipriai suardytas, kadangi ilgą laiką buvo ariamas, pietinėje dalyje susiformavusios didelės nuošliaužos. Žinoma, kad aplinkiniai gyventojai ilgą laiką rasdavo atsitiktinių geležinių bei žalvarinių radinių. Trakų istorijos muziejaus archeologijos rinkinyje saugoma daugiau nei 10 eksponatų iš minėto laidojimo paminklo. Radiniai rasti 1987 m. vykdytų archeologinių tyrimų metu, kuriuos atliko Trakų istorijos muziejaus archeologai (tyrimų vadovė Birutė Lisauskaitė). Tyrimais siekta išsiaiškinti laidojimo paminklo būklę bei patikslinti chronologiją. Viso ištirtas 49 m2 dydžio plotas, aptikta 15 griautinių kapų. Mirusieji laidoti nuo 30 iki 85 cm gylyje, galvomis orientuoti pietų – rytų kryptimi. Kapų duobės suapvalintais kampais, 1,6–1,8 m ilgio. Keliuose kapuose rasta medinio karsto požymių. Mirusieji laidoti su skurdžiomis įkapėmis. Juosmens srityje rasta geležinių kriauninių peilių medinėmis rankenomis fragmentų. Sprendžiant iš jų padėties peiliai greičiausiai tvirtinti prie diržo. Jų aptikta tiek vyrų, tiek moterų kapuose. Mirusiųjų rankas puošė juostiniai žalvariniai žiedai. Viename moters kape buvo rasti auskarų fragmentai. Pastarieji gaminti iš plonos vielutės. Kitame moters kape buvo aptikti 25 šlifuoti karoliukai, pagaminti iš rago. Tyrimų autorė daro prielaidą, jog karoliukais buvusi puošta piniginė – maišelis, kurioje rastos dvi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1492–1506) monetos. Rasti piniginės fragmentai taip pat buvę puošti žalvariniais cilindriukais. Keliuose kapuose buvo aptiktos geležinės diržų sagtys, grandys. Iš suardytų kapų pateko 3,3 cm skersmens suploto cilindro formos kalkakmenio verpstukas. Sprendžiant pagal kapuose rastas įkapes, Žuvyčių kapinyno aplinkoje gyvenusi vietos bendruomenė  mirusiuosius jame galėjo laidoti XVI a.
    
Šį kartą pristatome keletą archeologinių tyrimų metu rastų eksponatų. Iš jų eksponuojama didžioji dalis kapuose rastų juostinių žiedų. Jie dviejų tipų, vieni pagaminti iš plokščios 0,5 cm pločio plonos vielutės, puošti dviem lygiagrečiais horizontaliais grioveliais. Kiti žiedai turi praplatintą priekinę dalį, kai kurie jų puošti augaliniu ornamentu, taškelių juosta, „X“ ženklu, viename žiede taškelių apvade įmušta kristograma IHS (Jėzaus vardo graikų kalba IHΣOYΣ monograma lotyniškais rašmenimis). Iš abiejų pusių kristogramą riboja augalinis ornamentas, vaizduojantis gulsčią trilapį.  
                                                                               
Archeologijos skyriaus vedėjas Ugnius Budvydas