Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Šventojo Martyno paveikslėliai

2018. 10. 30

Muziejus laikraštyje Nr. 44 (566)

Lapkričio 11-oji – Šventojo Martyno diena. Šv. Martynas Turietis – trečiasis Turo (Prancūzija) vyskupas ir miesto globėjas. Gimė 316 ar 336 metais, Pananijos provincijoje (dab. Vengrija), pagonių šeimoje. Garsėjo ne tik kaip geras karys, bet ir kaip žmogus užjaučiantis bei padedantis vargšams. Pasakojama, kad sutikęs prie miesto vartų sušalusį pusnuogį elgetą, Martynas kardu perrėžė savo kareivišką apsiaustą per pusę ir atidavė sutiktajam. Naktį susapnavo Kristų, apsigobusį  ta apsiausto puse. Ši vizija paskatino aštuoniolikmetį Martyną priimti krikštą ir paskirti savo gyvenimą Dievui. 361 m. Ligugé (12 km nuo Poitiers) įsteigė asketų bendruomenę, kuri laikoma pirmuoju datuojamu vienuolynu Europoje. 371 m. Martynas buvo išrinktas Turo vyskupu, kur pradėjo  daugiau nei 20 metų trukusią veiklą, siekdamas įtvirtinti krikščionybę kaimo vietovėse. Šv. Martynas Turietis mirė 397 m. Galijoje – Candes-Saint-Martin mieste, vėliau pavadintame jo garbei.                                               

Šv. Martyno diena pradėta minėti dar V a. Jis laikomas vargšų, elgetų, benamių, visų atstumtųjų šventuoju globėju, nes savo gyvenimą pašventė žmonėms ir Dievui. Dabartinėse Baltijos šalyse šis paportys išplito tik XVI a. Lietuvoje šv. Martyno diena buvo minima kaip paskutinė rudens šventė. Kaip tik šiuo metu kaime buvo baigiami rudens lauko darbai, į tvartus suvaromi gyvuliai, atsiskaitoma su samdiniais. Jeigu pavasarį per Jurgines galvijai išvedami iš tvarto ganytis, tai per Martyną jie suvaromi iš ganyklų į tvartus. Šeimininkai turi pasirūpinti, kad iki Martyno būtų baigti visi žemės darbai. Po šv. Martyno dienos judinti žemę nevalia. Žemaitijoje šią dieną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį. Seniau kaimo žmonės šv. Martyną laikė orų pranašu ir pagal šv. Martyno dienos orą spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“; „Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Manyta, jeigu lapkričio 11-oji giedra, tai būsianti labai šalta žiema.

Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugoma keletas eksponatų su šventojo Martyno atvaizdu. Filokartijos rinkinys pastaraisiais metais papildytas keliais naujais eksponatais – šventojo paveikslėliais, kuriuose šv. Martynas vaizduojamas tradicine ikonografine maniera – romėnų karys, duodantis vargetai pusę savo apsiausto. Paveikslėliai atspausdinti XIX a. II pusėje Vakarų Europoje – vienas Prancūzijoje, kitas Vokietijoje. Pakraščiai dekoruoti augaline ažūrine ornamentika.

Šv. Martyno diena (arba Žibintų šventė) Vokietijoje, ypač Reino regione vaikų mėgstama šventė, sutemus dalyvauti eisenoje su pačių pagamintais žibintais, skleidžiančiais šviesą ir šilumą. Taip prisimenama legenda apie šv. Martyną, pasidalijusį apsiaustu su sušalusiu elgeta ir įžiebusiu viltį pavargėlio širdyje.

Rinkinio saugotoja Evelina Petrauskė