Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Petras Mikolainis – knygnešys, leidėjas, publicistas

2018. 12. 05

Muziejus laikraštyje Nr. 49 (571)

Petras Mikolainis (Motiejus Noveskis) gimė 1868 m. gegužės 26 d. Čižiškiuose (Vilkaviškio apskr.). Mirė 1934 m. sausio 7 d. Niujorke (JAV). P. Mikolainį lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Vėliau vienerius metus lankė Vištyčio pradinę mokyklą.  Tėvo paskatintas, būdamas 18 metų, jis pradėjo gabenti  caro valdžios uždraustą lietuvišką spaudą. Tai buvo lietuviškos maldaknygės, elementoriai, laikraščiai „Aušra“, „Varpas“. Ne kartą žandarų gaudytas, persekiotas, kartą pabėgo pasivadinęs Petru Mikalojumi.

1891 m. apsigyveno Tilžėje, pasivadino Motiejumi Noveskiu (JAV pasą buvo gavęs iš vieno kuršėniškio žemaičio). Čia kurį laiką dirbo pas spaustuvininką J. Schoenkę parūpindamas jam iš Lietuvos rankraščių ir prekiaudamas lietuviškais spaudiniais. 1893 m. Tilžėje P. Mikolainis įsteigė lietuviškos spaudos sandėlį – parduotuvę. Iš jo jis aprūpindavo spauda ir kitus knygnešius. Taip P. Mikolainis tapo uždraustos lietuviškos spaudos urmininku. 1894–1895 m. P. Mikolainis buvo „Varpo“ ir visų varpininkų leidinių atsakinguoju leidėju, įstengė „Varpą“ leisti be nuostolių ir net išmokėti dalį ankstesnių jo skolų. 1895 m. išvyko į JAV. Čia Plimute dirbo „Vienybės lietuvininkų“ redakcijoje. 1899 m. gavo JAV pilietybę.

Lietuviškoji P. Mikolainio veikla Amerikoje buvo įvairiapusė. Jis redagavo laikraštį „Vienybė Lietuvininkų“, rinko aukas ir šelpė nukentėjusius knygnešius, kitus lietuvių kultūros veikėjus, dirbdamas imigracijos inspektoriumi ir vertėju Niujorke, padėjo ne vienam į JAV atvykusiam lietuviui. JAV lietuvių spaudoje rašyta, kad jis buvęs geras kalbėtojas, agitatorius, polemizavęs su klerikalinės pakraipos žmonėmis, be to, pasižymėjęs tvirtu būdu, laikydavęsis žodžio ir buvęs pavyzdingas dviejų sūnų tėvas.

P. Mikolainis yra išleidęs trisdešimt aštuonias knygas (elementoriai, kalendoriai, H. K. Anderseno pasakos, I. Krylovo pasakėčios, aritmetikos vadovėlis ir kt.), perrašė Simono Daukanto istorijos II-ąjį tomą, jam tarpininkaujant buvo išleistas Vinco Kudirkos raštų šešiatomis.

Šį kartą pristatome leidinį „Grovo Kyburg'o kelionė Lietuvona 1397 m.“. Kyburgo dienoraštis – Vokiečių ordino diplomato, Elbingo komtūro grafo Konrado fon Kyburgo (vok. Konrad von Kyburg) tariamos kelionės 1397 m. vasarą į Lietuvą pas Lietuvos didijį kunigaikštį Vytautą tariami užrašai. Dienoraščio vertimą iš vokiečių į lenkų kalbą 1856 m. paskelbė ir komentavo istorikas Teodoras Narbutas. 1900 m. Jonas Basanavičius išvertė jį į lietuvių kalbą.  Leidinys įrištas į kietus vieršelius, jį sudaro 52 psl. Išleista Plimute, JAV, “Vienybes lietuvininku” leidykloje, kuriai vadovavo P. Mikolainis.

P. Mikolainis yra vienas žymiausių knygnešystės laikotarpio veikėjų. Kaip leidėjas aktyviai veikė Tilžėje, vėliau Plimute (Plymouth, JAV). Jo korespondencija yra saugoma Lietuvos ir užsienio („Vienybės“ archyve Niujorke, JAV) archyvuose ir bibliotekose.
                                                                                                           
Muziejininkė Eglė Rojutė