Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Laikinoji sostinė tarpukario filokartijoje

2019. 01. 30

Muziejus laikraštyje Nr. 5 (579)

Šiemet sukako 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos laikinąja sostine. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, 2019 m. paskelbti Laikinosios sostinės metais. Tarpukario Kaunas yra tiesiogiai susijęs su nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos istorija, kultūra, tautine tapatybe. Tuo metu Kaunas buvo tapęs Lietuvos politiniu, kultūriniu ir mokslo centru.
    
Dar Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu Kaunas – Šiaurės vakarų krašto naujai sukurtos gubernijos centras. Nedidelis, jaukus, su gražiu, puikiai išsilaikiusiu viduramžišku senamiesčiu, stovinčiu dviejų nemažų upių santakoje, apsuptas ąžuolynų, slėnių ir aukštumų. Tai ir svarbus strateginis punktas, per kurį eina Peterburgo–Varšuvos traktas, netoli Rusijos ir Vokietijos sienos. Aiškėjant, kad besivienijanti ir vis stiprėjanti Vokietija gali pradėti kelti grėsmę Rusijos imperijai, carinė valdžia pradeda skubiai stiprinti vakarines sienas. Kauno miestą, esantį geroje geografinėje ir strateginėje vietoje, nutariama paversti stipria karine tvirtove. 1882 m. pradedami statyti fortai ir įtvirtinimai. Buvo naujai formuojamas miesto centras. Antrosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu Kaunas tapo visos Lietuvos likimo kalviu. Laikinojoje sostinėje priimti valdžios sprendimai lėmė tolesnį nepriklausomos Lietuvos gyvavimo kelią, tautiškumo puoselėjimą. Savo architektūros išskirtinumu, kultūros ir mokslo renginiais jis tampa pavyzdžiu kitiems miestams.
    
Tarpukario Lietuvoje švenčių progomis buvo įprasta siųsti atviruką, kuriame atsispindi jau nepriklausomos šalies kismo dokumentinė šlovės kronika. Sveikindami net ir užsienyje gyvenančius artimuosius Kauno gyventojai dažnokai siųsdavo foto atviruką su jame įprasmintais laikinosios sostinės vaizdais. Moderniojo ryšio plėtrai tarpukario Lietuvoje priskiriamas tuomet itin populiarus paštas. Trakų istorijos muziejaus filokartijos rinkinio dalyje, skirtoje Kaunui – unikalūs, laikinosios sostinės architektūros šedevrus ir miesto apylinkes įamžinę Lietuvoje spausdintų tarpukario foto atvirukų vaizdai. Atvirukuose – savitos bei individualios miesto tapatybės elementai: tai senoji Kauno pilis, Mickevičiaus slėnis, baltąja gulbe praminta miesto Rotušė, Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Vytauto Didžiojo), Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (kitaip Kauno soboras), Pažaislio vienuolynas, Karo muziejus ir Vienybės aikštė, Laisvės prospektas, Vilniaus gatvė, Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dabartiniai Kauno arkivyskupijos svečių namai), Lietuvos banko rūmai, Perkūno namas, Kauno totorių mečetė. Tarpukario Kauną reprezentuojančių atvirukų autoriai – žymūs to meto fotografai bei leidėjai: A. Balsys, V. Augustinas, A. Naruševičius, G. Orentas. Šiuose mažuose foto dokumentuose atgyja laiko akimirkos, menančios Kauno praeitį. Atvirukuose užfiksuotos svarbios miesto istorijos, pramonės, architektūros, karinio, kultūrinio gyvenimo akimirkos leidžia vertinti to meto pasiekimus, o Kaune sukurtas kultūros paveldas mums matomas ligi šiol.
                                                                            
Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė