Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Pirmasis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas

2019. 02. 13

Muziejus laikraštyje Nr. 7 (581)

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama dr. Jono Basanavičiaus (1851–1927) pasirašė Nepriklausomybės aktą. Vasario 16-oji visiems laikams tapo mūsų šalies nacionaline švente – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tačiau reikia neužmiršti, kad tuomet Nepriklausomybės akto pasirašymas žymėjo ne valstybingumo kulminaciją, o sudėtingo darbo, kuriant suverenią šalį, pradžią. Reikėjo sukurti valstybės valdžios aparatą, kariuomenę, kitas institucijas, taip pat sulaukti ir tarptautinio nepriklausomybės pripažinimo. 1918 m. pradžioje geopolitinė situacija buvo įtempta – vis dar tebevyko I Pasaulinis karas, o Lietuvos teritorija buvo okupuota Vokietijos. Taigi, siekdami nepriklausomybės pripažinimo Lietuvos politikai turėjo derėtis su Vokietijos atstovais, kurie reikalavo, kad Lietuva įsipareigotų palaikyti sąjunginius santykius su Vokietija. Tokiems reikalavimams jie turėjo pagrindą – dar 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Taryba buvo priėmusi nutarimą, dėl nepriklausomybės atkūrimo pabrėžiant tvirtą sąjungą su Vokietija. Būtent šia deklaracija ir vadovavosi Berlynas, nepripažindamas Vasario 16-osios akto. Tokioje situacijoje Lietuvos politikams reikėjo gudrių diplomatinių ėjimų. 1918 m. kovo 23 d. Lietuvos Tarybos delegacija, vadovaujama Antano Smetonos (1874–1944), Berlyne kancleriui Georgui fon Hertlingui (1843–1919) pristatė Vasario 16-osios aktą, bet pažymėjo, kad būsimi santykiai su Vokietija bus kuriami gruodžio 11 d. nutarimo pagrindu. Tą pačią dieną Vokietijos imperatorius Vilhelmas II (1859–1941) pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, tačiau akcentuojant gruodžio 11 d. nutarimą. Visgi, tai buvo svarbus diplomatinis pasiekimas – Lietuva sulaukė pirmojo Nepriklausomybės pripažinimo de jure.
    
Pažymint Vasario 16-ąją, Trakų istorijos muziejus tradiciškai pristato visuomenei saugomus eksponatus, susijusius su Lietuvos valstybės atkūrimu. Šį kartą eksponuojami du atvirukai, skirti pirmajam Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimui de jure. Pirmasis atvirukas išleistas D. Davido spaustuvėje, Skuode, Kretingos apskrityje. Atviruko priekinėje pusėje pavaizduota spalvinė kompozicija sudaryta iš herbinio skydo su Vyčiu, Lietuvos valstybės trispalvės vėliavos (vėliavos viršutiniame kairiajame kampe įkomponuotas Vytis), lietuviškų kanklių, ąžuolo šakų ir atverstos knygos, kurioje yra užrašas „Lietuva nepriklausoma valstybė 1918 m. kovo m. 23 d“. Atviruko priekinės pusės apačioje yra užrašas „Valio! Nepriklausoma Lietuva!“. Atviruko nugarinėje dalyje yra nurodytas leidėjas, paliktos vietos pašto ženklui ir tekstui. Atviruko matmenys 14 x 9 cm. Antrąjį atviruką išleido Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas Jonas Vanagaitis  (1869–1946) Tilžėje. Atviruko priekinėje pusėje pavaizduota kompozicija sudarytų iš tokių pačių detalių kaip ir pirmajame atviruke. Tačiau, skiriasi kai kurių detalių kompozicija. Atviruko priekinės pusės apačioje yra užrašyta pirmoji Tautiškos giesmės eilutė „Lietuva tėvynė mūsų...“ Šis atvirukas buvo adresuotas konkrečiam asmeniui – Petrui Auguliui nuo Meč. Kriauč (tikėtina Mečislovo Kriaučiūno). Atviruko matmenys 14,3 x 9, 2 cm.

Vyr. muziejininkas Tomas Petrauskas