Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Liepa
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Birželio 12 d.

Trečiasis Algirdo žygis į Maskvą
1372 m. birželio 12 d. (pagal kitus istorijos šaltinius liepos 12 d.) prie Liubucko (į Pietus nuo Maskvos) susitiko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus kariuomenės, tačiau generalinio mūšio buvo išvengta. Tai buvo jau trečiasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žygis į Maskvą. Į karinius konfliktus su Maskva, Algirdas įsivėlė remdamas savo svainį Tverės kunigaikštį Michailą. Tverė ir Maskva XIV amžiuje konkuravo dėl įtakos rusų žemėse. Pirmuosius du karinius žygius į Maskvą Algirdą surengė 1368 m. ir 1370 m. Jų metu lietuviai nusiaubė Maskvos apylinkes ir susirinko didelį karo grobį. Netikėtai užkluptas Maskvos didysis kunigaikštis Dmitrijus abu kartus nestojo į atviras kautynes ir užsidarė Kremliuje. Nors Lietuvos karinė jėga maskvėnams buvo pademonstruota, Algirdui nepavyko užimti pagrindinės Maskvos tvirtovės. 1372 m. kunigaikštis Dmitrijus spėjo surinkti kariuomenę ir atvykstančias Lietuvos ir Tverės pajėgas birželio 12 d. pasitiko prie Liubucko. Priešai susitiko labai nedėkingoje mūšiui vietoje – abi kariuomenes skyrė gili dauba, todėl nei viena pusė nesiryžo pradėti mūšio, nors jėgų santykis buvo apylygis. Taip prastovėjus kelias dienas, buvo pradėtos taikos derybos. Nors Algirdui Maskvos užimti ir nepavyko, šie trys didžiojo kunigaikščio žygiai paliko žymų pėdsaką lietuvių istorinėje atmintyje kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinės galios akcentas.

Parengė Tomas Petrauskas

1382 m. perversmas Vilniuje
1382 m. birželio 12 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Vilniuje įvyko perversmas, po kurio valdovo sostas buvo atiduotas didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Jogaila LDK valdovo sostą paveldėjo iš savo tėvo didžiojo kunigaikščio Algirdo 1377 m. ir remiamas dėdės Trakų kunigaikščio Kęstučio sėkmingai jame įsitvirtino. Vis dėlto, 1381 m. santarvė tarp Kęstučio ir Jogailos baigėsi. To priežastimi buvo 1380 m. Jogailos su Vokiečių ordinu sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje Lietuvos valdovas pasižadėjo nepadėti savo dėdei, jeigu jo žemes pultų kryžiuočiai. Apie tai sužinojęs Kęstutis 1381 m. įvykdė perversmą ir nuvertė nuo sosto Jogailą, tačiau, nenorėdamas gilinti konflikto su savo brolio vaikais, nesiryžo jo giežtai bausti. Nuverstajam kunigaikščiui buvo duotas valdyti Vitebskas, tačiau Jogaila ir jį palaikantys broliai nemanė susitaikyti su pralaimėjimu. 1382 m. gegužės mėnesį prieš Kęstutį sukilo Jogailos brolis Severų Naugardo kunigaikštis Kaributas Dmitrijus. Kęstutis su kariuomene išvyko malšinti sukilimo, o tuo pasinaudoję Jogailos šalininkai, vadovaujami vokiečių pirklio Hanulo, birželio 12 d. užėmė Vilnių. Jogaila susigražino sostą, tačiau konfliktai dėl valdžios Lietuvos valdančiosios dinastijos viršūnėje tuo dar nesibaigė.

Parengė Tomas Petrauskas

Lietuvos radijo diena
„Alio alio, radijo Kaunas, Lietuva. Lietuvos radijas, Kaunas“, – šiais žodžiais 1926-ųjų birželio 12 dieną Kaune, Vaižganto gatvėje esančiame pastate prasidėjo Lietuvos radijo istorija. Tuo metu šalyje buvo vos 323 radijo imtuvai. Pranešėjas Petras Spaičys, pasakęs „Labą vakarą“, perskaitė sveikinamąjį žodį, kelias ELTOS naujienas iš užsienio bei pranešimus iš krašto vidaus gyvenimo. Toliau lietuvių, esperanto, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis buvo kartojamas tas pats šaukinys ir prašoma: „Kas girdite mus – atsiliepkite, parašykite!“ Į Kaune įsikūrusią radijo studiją plūdo negausaus klausytojų būrio siunčiami sveikinimų ir palinkėjimų kupini atvirukai, tačiau tuo pat metu sklido kalbos, kad naujas išradimas griauna gamtos tvarką, prišaukia audras – radijo bangos imtos kaltinti ir dėl oro permainų. Kad ir kaip ten buvo, jau po pusmečio gimtadienio sveikinimą dr. Jonui Basanavičiui radijuje skaitė prezidentas Kazys Grinius.
Nuo 1956 m., kai Lietuvoje pradėta transliuoti antroji radijo programa, iki 2003 m. rugsėjo 28 d. „LRT Radijas“ vadinosi „Lietuvos radijo pirmoji programa“. Po to iki 2012 m. liepos 27 d. ši programa vadinosi „Lietuvos radijas“.
Iki 2009 m. kovo 31 d. programa buvo transliuojama viduriniosiomis bangomis 666 kHz dažniu per Sitkūnų radijo stotį bei ultratrumposiomis bangomis, po to – tik ultratrumposiomis bangomis.

Parengė Eglė Gineikė