Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Liepa
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Birželio 14 d.

Devintinės
Švč. Kristaus kūno ir kraujo (Devintinių) iškilmė švenčiama antrąjį ketvirtadienį po Sekminių, Lietuvoje – keliama į antrąjį sekmadienį po Sekminių. Šventės istorija siekia XIII amžių. Ši šventė pirmiausiai pradėta švęsti Belgijos Lježo vyskupijoje šv. Julijonos Montkornilonietės iniciatyva. Popiežiai Urbonas IV ir Klemensas V Devintinių šventę įvedė visame katalikų pasaulyje. Religinės šventės dalis skirta pagarbinti Švč. Sakramentą. Prisimenami Jėzaus Kristaus per paskutinę vakarienę, prieš kančią, apaštalams pasakyti žodžiai: „Jei nevalgysite žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvenimo. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutinę dieną“. Taip Jėzus kalbėjo laimindamas ir dalydamas savo mokiniams duoną ir vyną. Švč. Sakramentui pagerbti skirtos procesijos buvo labai populiarios senajame Lietuvos kaime. Kartu su tikinčiaisiais jose dalyvaudavo ir Lietuvos valstybės vadovai, kariuomenės karininkai, įvairių organizacijų atstovai. Lietuvos bažnytkaimiuose ir miestuose į Devintinių paskutiniąją procesiją visada suplaukdavo minios. Buvo šventinami žolynai, berželių šakos. Kaip ir per Sekmines, kaimiečiai apkaišydavo sodybos vartus berželiais, nupindavo „bromus“. Prieš Devintines piemenys vainikuodavo melžiamas karves lapų vainikais. Už tai šeimininkės atsidėkodavo sūriu, kiaušiniais, sviestu.

Šaltiniai:
https://lk.katalikai.lt/2020/06/14
https://lt.wikipedia.org/wiki/Devintin%C4%97s

Parengė Stanislovas Augėnas

Gedulo ir vilties diena
Kylant Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo grėsmei, 1941 m. birželio 14 d. sovietų valdžia pradėjo  iš Lietuvos tremti „socialiai svetimus“ asmenis, kurie, sovietų valdžios manymu, prasidėjus karui, galėjo talkinti priešui. 1941 m. birželio 14-17 d., istoriko A. Anušausko surinktais duomenimis, ištremta 17485 žmonės. Į tolimus Sovietų Sąjungos regionus ištremti Lietuvos karininkai, politikai, mokytojai, kunigai. Ypač tragiškai susiklostė tremtinių, kurie 1942 m. pavasarį iš Altajaus krašto buvo perkelti į Jakutiją, už poliarinio rato, žvejoti Laptevų jūroje, likimas. Didelė jų dalis nuo bado bei šalčio mirė pirmąją žiemą.

Lietuvos TSR (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. birželio 9 dienos įsaku birželio 14-oji imta vadinti Gedulo ir vilties diena. Atmintinos dienos statusą šiai dienai suteikė Lietuvos Respublikos Seimo 1997 metų liepos 3 dieną priimtas Atmintinų dienų įstatymas.

Parengė Vydas Narvidas