Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Liepa
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Birželio 17 d.

Birzelio 17 spauda Deinarovicius m-6ed5a82ab48988fa0f713a3b61bcf3bf.jpg

Lietuviškos spaudos draudimo pradžia
Birželio 17-ąją minime lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo pradžią. Prieš 156 metus, 1864 m. birželio 17 d. (5 – pagal tuo metu galiojusį Julijaus kalendorių), po įvykusio nesėkmingo Abiejų Tautų Respublikos šalininkų sukilimo prieš carinę valdžią buvo įvestas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Draudimo pradžioje buvo uždrausti tik elementoriai lietuviškomis raidėmis, tačiau nuo tų pačių metų lapkričio 23 d. draudimo apimtys buvo išplėstos – buvo uždrausta spausdinti ir kitus pasaulietinius leidinius. Šis draudimas apėmė tiek naujų leidinių spausdinimą imperijos viduje, tiek lietuviškos spaudos įvežimą iš užsienio. Lietuvoje buvo įvesta graždanka – reformuotas kirilicos rašto variantas, kai lietuvių kalbos garsai yra užrašomi kirilica. Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi, vis dėlto pastangos prislopinti lietuvių tautinę dvasią ir įsigalioję draudimai sulaukė priešingo, nei tikėtasi, efekto – per spaudos draudimo laikotarpį buvo išspausdinta kelis kartus daugiau leidinių lietuvių kalba, nei iki jam įsigalint, prasidėjo aktyvi knygnešių veikla. Nesugebėjusi suvaldyti lietuviškos spaudos sklaidos, carinės imperijos valdžia pripažino pralaimėjimą ir 1904 m. gegužės 7 d. Caras Nikolajus II paskelbė 40 metų trukusio lietuviškos spaudos draudimo panaikinimą.

Parengė Darius Deinarovičius

Knygos „Knygnešys 1864-1904“ I t. priekinis viršelis. Kaunas, P. Ruseckas, 1938 m. Nuotraukos autorius – Darius Deinarovičius.

Islandijos nepriklausomybės diena
Birželio 17- tą dieną  nepriklausomybę švenčianti Islandija - draugiška ir artima Lietuvai šalis. Islandija – pirmoji valstybė  pripažinusi  atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, ištiesusi jai pagalbos ranką po 1991 m. sausio 13 d. įvykių. Islandai labai vertina nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Tai - šalis, kurioje neišdildomą įspūdį palieka unikali gamta, kraštovaizdžio ir spalvų įvairovė, neįtikėtinas ledynų, ugnikalnių, geizerių, uolų ir juodo smėlio vandenyno pakrantės derinys. Šalyje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 yra nuolat veikiantys. Ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai šalyje yra gana dažni - nuo to laiko, kai saloje pradėjo gyventi žmonės, ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų.

Pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai ir norvegų vikingai, pastarieji ir suteikė salai dabartinį pavadinimą -  Ledo šalis. Didžiausias Europoje ledynas yra šioje šalyje. 930 m. įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas. Apie 300 metų Islandija buvo nepriklausoma, 1262 m. tapo Norvegijos dalimi, formaliai iki 1814 m., po to – Danijai priklausančia teritorija, 1918 m. įgijo dalinį suverenitetą, o nuo 1944 m. Islandija  - vėl nepriklausoma.

Islandija, nors prekybiniais ir diplomatiniais ryšiais  glaudžiai susijusi su Europa, nepriklauso ES, pagrindinė to priežastis, kad gali būti prarasta žvejybos resursų kontrolė. 103 tūkst. kv. km plote  gyvena virš 350 tūkst. žmonių, jų tarpe – apie 1 % lietuvių. Sostinėje Reikjavike ir apylinkėse gyvena du trečdaliai visų gyventojų. 89 % šalies gyventojų laiko save liuteronais. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis ir vienas didžiausių pasaulyje raštingumo lygis.  Rūpindamasi jaunimo užimtumu, valstybė didelį dėmesį skiria sporto populiarinimui, Islandijos futbolo rinktinė patenka į Europos geriausiųjų aštuonetą. Islandijos gyventojai įsitikinę, kad didžiausia šalies vertybė – jos žmonės.

Sveikiname Islandiją!

Parengė Dalia Dziedravičienė