Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Liepa
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Birželio 24 d.

Rasų (Joninių) šventė
Nuo seniausių laikų kasmet, astronominio reiškinio dėka, kuomet konkrečiose platumose kasdien saulė pakildama virš horizonto pasiekia savo aukščiausią tašką, diena tampa ilgiausia, o naktis trumpiausia, daugeliui tautų tai - šventinis laikotarpis. Tai gausiausios saulės šviesos ir visos gamtos, visko, kas po saule, didžiausio suvešėjimo ir klestėjimo šventė. Tai puikus laikas prisiminti senąsias tradicijas, paslaptis, papročius bei apeigas ir, netgi, burtus.  Ši kalendorinė šventė vadinta įvairiai – Rasos, Kupolė, Kaupolė, Saulė. Vėlesniais, jau įsigalėjus krikščionybei, laikais, ši šventė sutapatinta su šv. Jono diena, tačiau tai neužgožė įprastinių papročių.  
    
Žolių rinkimas vakarėjant vadintas kupoliavimu, surinkti žolynai vadinti kupolėmis, nuo ko ir kilo vienas iš šventės pavadinimų. Iš surinktų žolynų buvo pinami vainikai primenantys saulės ratą ir nesibaigiančią gamtos tėkmę. Šventvietėse iškeliamos žolynais puoštos kartys taipogi vadintos kupolėmis. Rasų-Joninių šventė neįsivaizduojama be per naktį deginamų laužų, apeigų, dainų, šokių, paslaptingojo paparčio žiedo paieškų, o ryte saulei tekant prausimosi iškritusia rasa.
    
Šiais metais vasaros saulėgrįža vietos laiku bus fiksuojama birželio 20 dieną 21 valandą 45 minutės. Nuo minėto momento saulės maksimalaus pakilimo virš horizonto taškas  kelias dienas regimai nesikeis, o tuo pačiu, praktiškai, nesikeis ilgiausių dienų ir trumpiausių naktų laikas. Tai ir yra Rasų šventimo laikotarpis, kuris senovėje galėjo tęstis porą savaičių. Dabartiniais laikais įprasta Jonines švęsti birželio 24 (Joninių naktis birželio 23-24).  Linksmų švenčių!

Parengė Darius Jurcevičius

Pirmasis Lietuvos vyskupas
1253 m. birželio 24 d. popiežius Inocentas IV išleido bulę, kuria įpareigojo Livonijos ir Prūsijos arkivyskupą Albertą Sverberį paskirti pirmąjį Lietuvos vyskupą. 1251 m. katalikų tikėjimą priėmęs Lietuvos didysis kunigaikštis (būsimasis karalius) Mindaugas pradėjo nuosekliai siekti  karaliaus karūnos ir savo valstybės tarptautinio pripažinimo. Padedant Livonijos ordino magistrui Andriui Štirlandui, Mindaugas užmezgė diplomatinius santykius su popiežiumi Inocentu IV. Popiežiaus bulių tekstai byloja, kad šventasis tėvas labai džiugiai sutiko naujieną apie pagonio kunigaikščio atsivertimą į katalikų tikėjimą (nors istorijos šaltiniuose yra liudijimų, kad Mindaugas ir toliau laikėsi senojo lietuvių tikėjimo papročių). Inocentas IV tais pačiais 1251 m. pripažino Mindaugo Krikštą, priėmė jį bei jo valdomas žemes Šv. Sosto globon ir davė leidimą karališkai Lietuvos valdovo karūnacijai. Kaip dera katalikiškai valstybei, Lietuvoje pradėta kurti Bažnyčios organizacija. Tuo tikslu dar iki Mindaugo karūnacijos 1253 m. liepos 6 d., popiežius išleido bules dėl bažnytinės dešimtinės rinkimo, katedros bažnyčios statybos bei aprūpinimo ir pirmojo Lietuvos vyskupo konsekravimo. Aptariamojoje 1253 m. birželio 24 d. bulėje nurodoma, kad Lietuvos vyskupu turi tapti išmintingas ir garbingas asmuo, mokantis tvarkyti sielovados ir turtinius reikalus, bei priimtinas pačiam Mindaugui. Šioje bulėje konkretus asmuo užimti Lietuvos vyskupo pareigas dar nebuvo įvardintas, o po kelių mėnesių – rugpjūčio 21 d. išleistoje bulėje, popiežius nurodė konsekruoti Vokiečių ordino brolį kunigą Kristijoną, kuris pats mokęs Mindaugą katalikų tikėjimo pagrindų.

Parengė Tomas Petrauskas

Napoleono žygio į Rusiją pradžia
1812 m. birželio 24 d. Prancūzijos armija, vadovaujama imperatoriaus Napoleono I Bonaparto, kirto Rusijos imperijos, kurios sudėtyje tuo metu buvo ir Lietuvos teritorija, sieną. Tai nutiko ties Kaunu Napoleono armijai (vadinamai Didžiąja armija) persikėlus per Nemuną. Prie Nemuno pirmieji Napoleono kariai atvyko dar vėlyvą birželio 23 d. vakarą ir netrukus pradėjo pontoninių tiltų statybą. Buvo pastatyti 4 tiltai ir birželio 24 d. (pagal Rusijos imperijoje tuo metu galiojusį Julijaus kalendorių – birželio 12 d.) prasidėjo karių persikėlimas. Tai buvo didžiulės pajėgos – daugiau nei 200 tūkstančių karių, kartu su žirgais, vežimais, pabūklais. Persikėlę prancūzai netrukus užėmė Kauną be jokio pasipriešinimo. Taip prasidėjo karas tarp dviejų to meto Europos imperijų. Napoleonas tikėjosi, kad generalinis mūšis su rusais įvyks Lietuvos teritorijoje, tačiau rusai skubėjo trauktis į šalies gilumą. Birželio 28 d. Didžioji armija užėmė Vilnių. Lietuviai turėjo pagrįstų lūkesčių, kad Rusiją nugalėjęs Napoleonas atkurs Lietuvos valstybingumą, todėl prasidėjusį karą sutiko su neslepiamomis viltimis. Vis dėlto nei lietuvių valstybingumo viltims, nei Napoleono geopolitinėms ambicijoms nebuvo lemta išsipildyti.

Parengė Tomas Petrauskas