Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Liepa
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Birželio 27 d.

Birzelio-27-d_i-6dc60c14d162f22411c6365abe4581f3.jpg

101 metai Lietuvos Šaulių sąjungai
2020 m. birželio 27 dieną sukanka 101 metai, kai 1919 m. Kaune buvo įkurta Lietuvos Šaulių sąjunga (LŠS). Sukarinta patriotinė organizacija buvo sumanyta padėti apginti ir sutvirtinti ką tik įgytą jaunos Lietuvos respublikos nepriklausomybę. Organizacijos sumanytojai ir „tėvai – kūrėjai“ buvo du: rašytojas, žurnalistas Matas Šalčius ir lietuvybės veikėjas, politikas Vladas Putvinskis - Putvis. Pradžioje jie atskirai kūrė tokios organizacijos planus, o po to suvienijo jėgas.     Organizacijos kūrime ir jos veikloje dalyvavo daugybė pačių žymiausių tarpukario Lietuvos politinių, visuomenės ir kultūros veikėjų, tarp jų - prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (LŠS Centro valdybos pirmininkas 1929-1934 m.) ir kt. Šauliai dalinosi į kuopas, būrius ir rinktines, sąjunga turėjo savo uniformą, skiriamuosius rango ženklus, nariai buvo ginkluoti koviniais šautuvais, pistoletais ir revolveriais, kuriuos turėjo teisę laikyti namuose. Pagrindinis skiriamasis LŠS nario ženklas, nešiotas įsegtas ir uniformoje, ir civiliame kostiume, buvo juodintas balto metalo skydelis su dvigubu Jogailaičių kryžiumi. Organizacija taip pat turėjo moterų, jaunimo (būsimų šaulių) ir šaulių - rėmėjų skyrius. Nuo 1920 m. leistas periodinis žurnalas „Trimitas“. Pagrindiniai organizacijos tikslai buvo pasiruošimas valstybės gynybai, švietimas ir sportas. Kaip sukarinta ginkluota organizacija LŠS, suprantama, nuo pat pradžių buvo glaudžiai susijusi su KAM struktūromis ir buvo dvigubo pavaldumo: sąjungai vadovavo narių renkama Centro valdyba bei jos pirmininkas ir Krašto apsaugos ministro skiriamas LŠS vadas. Kuo toliau, tuo labiau LŠS savarankiškumas mažėjo ir 1935 m. CV pirmininko postas išvis buvo panaikintas, organizacija tiesiogiai tapo KAM sistemos dalimi. 1940 m. LŠS priklausė daugiau nei 60 000 narių. Šauliai dalyvavo Nepriklausomybės kovose, buvo viena pagrindinių jėgų 1923 m. Klaipėdos atsiėmimo operacijoje, kovose žuvo 81 šaulys, dar 146 buvo sužeisti. Nenuostabu, kad 1940 m. LŠS tapo viena labiausiai okupacinio sovietų režimo persekiota visuomenine organizacija. Vienokios ar kitokios represijos palietė beveik 80% organizacijos narių. Šauliais buvo daugybė 1941 m. Birželio sukilimo ir pokario rezistencijos kovotojų.
    
LŠS 1954 m atsikūrė išeivijoje, įvairiose šalyse turėjo apie 30 kuopų. Ir 1989 m. LŠS veikla buvo atkurta ir Lietuvoje. Šiuo metu jai priklauso ~ 11000 narių, organizacijos štabas ir Centro valdyba yra Kaune. Organizacijai vadovauja LŠS vadas, kurį skiria KAM, pritarus LŠS suvažiavimui.

Parengė Vytautas Tenešis

Augusto II valdymo pradžia
1697 m. birželio 27 d. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas (1670-1733), po karūnacijos priėmęs Augusto II-ojo vardą, susaistęs Abiejų Tautų Respubliką (toliau – ATR) ir Saksonijos kunigaikštystę personaline unija. Dėl išskirtinių fizinių savybių istoriografijoje dažnai vadinamas Augustu Stipriuoju. Šį vardą užsitarnavo dėl sugebėjimo rankomis perlenkti metalines lėkštes ir perlaužti pasagas. Viena tokia pasaga, kartu su rašytiniu liudijimu, yra išlikusi iki šių dienų. Liudijime teigiama: „Šią pasagą Jo Karališkoji Didenybė Lenkijoje ir Jo Šviesybė Saksonijos kurfiurstas savo rankomis 1711 m. vasario 15 d., sulaukęs 41 metų, perlaužė, o vyriausiasis prievaizdas ponas fon Cygleris nusiuntė ją saugoti į Kunstkamerą. Tai įvyko Dresdene 1711 m. vasario 16 d.“.
Augustas II į ATR sostą buvo išrinktas sumanumo ir detalaus planavimo dėka. Kai 1696 m. birželio 17 d. mirė Jonas III Sobieskis, ATR Seimui reikėjo išrinkti naują valdovą. Vienu iš kandidatų tapo tuometinis Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas. Siekdamas atitikti vieną iš būtinų, būsimam valdovui keliamų, sąlygų, jis išsižadėjo liuteronų tikėjimo ir priėmė katalikybę. Taip pat derybų metu užsitikrino kaimyninių šalių Prūsijos, Rusijos, Austrijos paramą. O palaikymą ATR viduje pelnė dovanomis įtakingiems asmenims.
Augusto II valdymo laikotarpis nebuvo ramus. Šiaurės karo su Švedija metu dėl švedų kariuomenės intervencijos Augustas II laikinai 1704-1709 m. buvo netekęs sosto. Grįžti į valdžią ir susigrąžinti sostą jam pavyko tik po Rusijos kariuomenės pergalės prieš švedus prie Poltavos. Augustas II ATR valdė iki mirties 1733 m. vasario 1 d.

Parengė Darius Deinarovičius

Vytautas užima Smolenską
1404 m. birželio 27 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas užėmė Smolenską ir galutinai jį prijungė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK). Pirmą kartą Smolenską Vytautas užėmė dar 1395 m. Tuomet LDK įtakos nusikratyti bandė Smolensko kunigaikštis Glebas. Vytautas prie Smolensko atvyko su didžiule kariuomene, apgaule atviliojo Glebą į savo stovyklą ir jį suėmė. Smolenską valdyti Vytautas paskyrė sau ištikimus vietininkus – kunigaikštį Jomanta ir Vasilijų Boreikaitį. Tačiau 1399 m. Vytautas patyrė skaudų pralaimėjimą prieš totorius Vorsklos mūšyje ir tai susilpnino jo įtaką rusų žemėse. Smolenske 1401 m. valdžią užėmė tėvonių teisių čia turintis kunigaikštis Jurijus (Jurgis). Kaip byloja Lietuvos metraščiai, Vytauto vietininkai ir jam lojalūs bajorai buvo suimti ir nužudyti („iškapoti“). Vytautas nedelsdamas ėmėsi karinių veiksmų – Smolenskas keturias savaites buvo apgultas, tačiau miesto paimti nepavyko. Vytauto padėtį dar labiau komplikavo kaip tik tuo metu sustiprėjęs Vokiečių ordino karinis pavojus prie vakarinių LDK sienų. Didysis kunigaikštis privalėjo koncentruoti jėgas gynybai prieš kryžiuočius, kurie tuo metu rėmė maištaujantį ir valdžios Lietuvoje siekiantį Vytauto pusbrolį Švitrigailą. Vytautas tęsė karinius veiksmus ir prieš Smolenską, tačiau galimybės bei pajėgumai buvo riboti. Tik 1404 m. gegužės 22-23 d. su Ordinu sudarius Racionžo taikos sutartį, Vytautas vėl galėjo skirti daugiau pajėgų kovoje su Smolensku. 1404 m. birželio 26 d. Vytauto kariuomenė užėmė Smolenską, kunigaikštis Jurijus neteko valdžios ir pasitraukė į Naugardą. Smolensko kunigaikštystė buvo prijungta prie LDK.

Parengė Tomas Petrauskas