Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Liepa
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Birželio 29 d.

Kazimieras tampa Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
1440 m. birželio 29-ąją – Šv. Petro ir Šv. Povilo dieną Vilniaus katedroje Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo vainikuotas trylikametis Kazimieras Jogailaitis. Tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) politinė situacija buvo įtempta. Dar kovo 20 d. sąmokslininkai nužudė didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį, o atsilaisvinęs valdovo sostas kurstė atskirų diduomenės grupuočių kovas dėl valdžios. Negana to, LDK dinastiniais ryšiais buvo susaistyta su Lenkija, kurios ponai taip pat turėjo savų interesų Lietuvos politikoje. Tuo metu Lenkijos karaliumi buvo Jogailos sūnus Vladislovas III, taip pat turėjęs savo tėvonines teises Lietuvoje. Lietuvių didikai norėjo turėti atskirą suverenų valdovą, kuris garantuotų LDK savarankiškumą ir lygiateisiškumą Lenkijos atžvilgiu. Taip pat bijota didžiojo kunigaikščio sosto siekiančio nužudytojo Žygimanto Kęstutaičio sūnaus Mykolo. Įtakingiausia Lietuvos didikų grupuotė, kurios lyderiu buvo Jonas Goštautas, nusprendė valdovo sostą pasiūlyti jaunesniajam Jogailos sūnui, tuomet dar trylikos metų karalaičiui Kazimierui. Istorijos šaltiniai byloja, kad pas Kazimierą atvykę lietuvių didikai, žinodami karalaičio susižavėjimą medžiokle, pasakojo jam apie galimybes medžioti Lietuvos giriose, kuriose daug taurų, stumbrų bei kitų žvėrių. Karalius Vladislovas III leido broliui vykti į Lietuvą, tačiau tik kaip savo vietininkui, nekalbant apie didžiojo kunigaikščio sostą. Kartu su Kazimieru atvyko ir jį lydintys lenkų pareigūnai, turėję prižiūrėti, kad lietuviai nesiimtų jokių neplanuotų savavališkų veiksmų. Visgi vainikavimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonija buvo suorganizuota nepaisant lenkų pozicijos. Kazimieras Lietuvos valdovu buvo vainikuotas ankstų birželio 29 d. rytą, tuomet, kai jį atlydėję lenkai dar miegojo. Nubudę jie jau buvo pastatyti prieš įvykusį faktą – Kazimieras tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Šiemet Kazimiero vainikavimui sukanka 580 metų.

Parengė Tomas Petrauskas

Šv. Petras ir Povilas
Šventieji apaštalai Petras ir Paulius – dvi ryškiausios ankstyvosios Bažnyčios figūros. Jie gerbiami tą pačią dieną pagal seną Bažnyčios tradiciją, kadangi abu mirė kankinio mirtimi Romoje Nerono persekiojimų metu, apie 64 m. po Kr. Šv. Paulius – išsilavinęs diasporos žydas, šv. Petras – paprastas žvejys iš Galilėjos.
Ši diena švenčiama ne tik krikščioniškojoje Romoje, bet ir visoje Bažnyčioje, kuri augo palaistyta šių dviejų apaštalų krauju, todėl Dievas šiandien visų „širdis užlieja tyru, kilniu džiaugsmu“. Šiuodu kaip tikri „pasaulio žibintai skirtingais keliais telkė vieną Kristaus šeimyną, kol juos abu sujungė vienas kankinystės vainikas“ (dėkojimo giesmė).
Šią dieną aplankius katedrą arba mažosios bazilikos titulą turinčią bažnyčią ir pamaldžiai sukalbėjus „Tėve mūsų“ maldą bei Tikėjimo išpažinimą (EI, conc. 33) įprastomis sąlygomis pelnomi visuotiniai atlaidai.
Šaltiniai:
https://lk.katalikai.lt/2020/06/29  
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-06-29-sv-petras-ir-paulius-apastalai/7163

Parengė Stanislovas Augėnas

Stepono Batoro valdymo pradžia
1576 m. birželio 29 d. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas tuo metu Vengrijos karalystei priklausiusios Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras (vengr. Istvan Bathory, lenk. Stefan Batory). Būsimasis valdovas gimė 1533 m. rugsėjo 28 d. Transilvanijoje (dab. Rumunija).

Steponas Batoras buvo trečiasis federacinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės, sudarytos 1569 m. pasirašius Liublino uniją ir sujungus Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, valdovas. Kandidatu į Lietuvos ir Lenkijos valstybės sostą tapo neįprastomis aplinkybėmis, kai buvęs valdovas Henrikas Valua (1551-1589), sužinojęs, kad mirė jo brolis Prancūzijos karalius Karolis IX, 1574 m. birželio 18 d. slapta pabėgo iš Lenkijos į Prancūziją ir 1575 m. tapo jos karaliumi.

Atsilaisvinus Lenkijos ir Lietuvos valstybės sostui Elekcinis seimas 1575 m. gruodžio mėnesį paskelbė naujo valdovo rinkimus. Į sostą pretendavo Šventosios Romos imperijos imperatorius Maksimilianas II, Rusijos caras Ivanas Rūstusis, Švedijos karalius Jonas III ir Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras. Pelnius Lenkijos didikų palaikymą ir rinkimuose nedalyvaujant Lietuvos delegacijai, valdovu buvo išrinktas Steponas Batoras. Siekiant pelnyti Lietuvos didikų pripažinimą, Steponas Batoras leidosi į ilgas derybas. Atstovaujama Jono Chodkevičiaus Lietuvos delegacija Steponą Batorą pripažino Didžiuoju Kunigaikščiu tik 1576 m. birželio 29 d., po tai kai Steponas Batoras specialiu raštu pripažino, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybė yra dviejų lygiateisių valstybių federacija bei pasižadėjo valdant atstovauti Lietuvos interesams.

Steponas Batoras Lenkijos ir Lietuvos valstybę valdė vos dešimtmetį, iki mirties 1586 m. gruodžio 12 d. Gardine. Vis dėlto net ir per gana trumpą laiką spėjo įgyvendinti nemažai svarbių pokyčių valstybės vidaus ir užsienio politikoje. Jis iniciavo teisės reformą, toleravo religinę laisvę, pertvarkė kariuomenės sudėtį, keitė nusistovėjusias kariuomenės sudarymo tradicijas, išplėtė valstybės teritoriją Livonijoje, 1579 m. išdavė privilegiją, leidžiančią steigti Vilniaus universitetą.

Parengė Darius Deinarovičius