Kiekvienos tautos istorijoje yra įvykių, prie kurių nuolat grįžtama. Lietuvos istorijoje toks įvykis yra Žalgirio mūšis. Siūlome šį įvykį atrasti dar kartą edukaciniame užsiėmime „Žalgirio atspindžiai dailėje“.

Užsukę į šį edukacinį užsiėmimą, sužinosite, kad pirmieji Žalgirio mūšio vaizdai buvo sukurti dar tame pačiame amžiuje, kuriame mūšis ir vyko – XV-to amžiaus pabaigoje mūšio vaizdus randame Dieboldo Šilingo kronikose. Tačiau didžiausią impulsą Žalgirio vaizdavimui mene davė XIX amžiuje lenkų dailininkas Janas Mateika, įamžindamas Žalgirio mūšio atminimą, nutapęs didžiulį, įspūdingą paveikslą „Žalgirio mūšis“. J. Mateikos darbas davė pradžią kitų menininkų fantazijai. Žalgirio mūšį piešė daug Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių dailininkų, kurie savaip įsivaizduodami ir savaip išreikšdami tą mums ypač reikšmingą ir svarbią pergalę, sukūrė daug didelių, reikšmingų darbų.

Edukacinio užsiėmimo metu sužinosite ne tik apie Jano Mateikos paveikslo sukūrimo istoriją, aplinkybes, patį paveikslą, bet susipažinsite ir su kitų dailininkų – tapytojų, vitražistų, skulptorių darbais. Tarp jų ir B. Leonavičiaus triptikas „Žalgiris. 1410 m. liepos 15-osios rytas“, ir K. Morkūno vitražas „Žalgirio mūšis“, esantis Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, ir įspūdingas medžio drožėjo E. Gaubo bareljefas „Žalgiris. Lietuviai sugrįžta“ bei ne ką mažiau  įspūdingesnis V. Ulevičiaus  darbas „Žalgiris“, ir dar daug kitų gražių, įsimintinų dailės kūrinių.

Tikimės, kad edukacinis užsiėmimas bus įdomus dailės mokytojams ir jų mokiniams,  žmonėms, neabejingiems Lietuvos istorijai, vaizduojamajam menui.

O kol kas Jums siūlome pažaisti ir sudėlioti Šilingo kronikoje dar prieš 1486 metus sukurtą vieną seniausių Žalgirio mūšio atvaizdų. Sudėliokite jį ir vienu-dviem argumentais pagrįskite, kurie graviūroje pavaizduoti kariai yra lenkų ir lietuvių, o kurie yra jų priešai. Kaip tie priešai vadinami? Gal tarp daugybės karių ir riterių rasite Vytautą ir jo pusbrolį Jogailą, Lenkijos karalių? Kuo skiriasi ar yra panaši priešininkų šarvuotė ir ginkluotė? Pasvarstykite, kokiomis priemonėmis graviūros autorius išeiškė mūšio dramatizmą, įtampą. Kaip autorius mums parodo, kas mūšį pralaimėjo?

Patys kantriausi gal imsis Jūratės Urbienės gobeleno „Sugrįžimas iš Žalgirio“, esančio Trakų salos pilyje, Didžiojoje kunigaikščių menėje, dėlionės?
Linkime gerai praleisti laiką ir iki susitikimų!